Per pastaruosius 10 metų D. Babilas yra įkopęs į 21 aukščiausią Europos viršūnę ir įveikęs legendinį Kilimandžarą Afrikoje.
Nors yra daug matęs, šalis, kurioje kaunietis nori gyventi, – Lietuva. Jam nepatinka vienintelis tautiečių bruožas – pavydas. Mat aplinkiniai dažnai mano, kad direktorius nežinia iš kur gauna lėšų kelionėms.
Keliones planuoja pats
Ruošdamasis kelionėms D. Babilas pats sudaro maršrutus.
„Vieni piešia, lipdo, rašo. Man savotiškas meno kūrinys yra kelionių planavimas. Labiausiai patinka įveikti aukščiausias pasaulio viršukalnes. Išvykas planuoju taip, kad pamatyčiau kuo daugiau gamtos, sutikčiau vietinių žmonių, o šis mlonumas kainuotų kuo pigiau”, – pasakojo kaunietis.
Istoriko specialybę turinčio D. Babilo žmona, paveldosaugos ir menotyros specialistė Ingrida, taip pat yra aistringa keliautoja. Todėl vyras tikino, kad kai šeimoje kyla klausimas – namuose daryti remontą, įsigyti automobilį ar per atostogas pakeliauti, nusveria pastarasis noras.
Kelionei į Afriką – paskola
2009 metais, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, D. Babilas su žmona šventė savo 30-mečius. Abi sukaktis kauniečiai nutarė paminėti įkopdami į aukščiausią 5 895 metrų aukščio Afrikos viršukalnę Kilimandžarą.
„Ėmėme paskolą. Ją mokame iki šiol. Tačiau nesigailime”, – atvirai pasakojo keliautojas.
Pora įveikė kalną ir iškėlė Lietuvos trispalvę. D. Babilas gailėjosi tik vieno – kad su savimi neštos lentelės su užrašu, liudijančiu apie Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, jiems pritvirtinti viršukalnėje neleido.
Paplūdimyje ištvėrė neilgai
Gauti lėšų kelionėms D.Babilui pavyksta ir kitais būdais. Pernai fotografas ir keliautojas Marius Jovaiša paskelbė fotografijų ir vaizdo įrašų konkursą „Atverk Baltijos širdį pasauliui”.
Kaunietis su grupe tais metais kopė į aukščiausią beveik 3 kilometrų Slovėnijos Alpių Triglavo viršūnę. Jis padarė įspūdingą kadrą ir laimėjo konkursą. Už tai abu su žmona gavo 10 tūkstančių litų vertės prizą. Galėjo pasirinkti tiek kainuojančią kelionę – dviem savaitėms išvyko į Kanarų salas.
„Paplūdimyje ilgai neištvėrėme. Keliavome į aukščiausią Ispanijos Teidės kalną”, – prisiminė D. Babilas.
Vyras įsitikinęs, kad gyvenime reikia vadovautis posakiu: jei nori laimėti loterijoje, turi bent jau bilietą nusipirkti.
Žygiai turi kilnius tikslus
Kauniečiai augina du sūnus – 8 metų Meritą ir 2 metų Rapolą. Vyresnysis su tėvais jau yra aplankęs 15 šalių. Būdamas vos 6 mėnesių vaikas specialioje kuprinėje ant tėvo pečių jau keliavo po Tatrus. Šeimai labiausiai patinka Čekijos, Slovėnijos gamta.
D. Babilas vadovauja ir Kauno jėzuitų gimnazijos jaunųjų žygeivių kelionėms.
Vyras įsitikinęs, kad keliauti savo malonumui smagu. Tačiau kur kas įdomiau, jei kiekvienas žygis turi prasmę. Su jaunuoliais kopdami į aukščiausią Slovėnijos Triglavo viršukalnę, Balkanų tautoms linkėjo gyventi vienybėje.
„Ryšėjome baltus kaspinus, nešėmės vėliavas. Paprastose kalnų trobelėse gyvenę vietiniai žmonės, sužinoję mūsų tikslą, stebėjosi, dėkojo ir vaišino”, – pasakojo D.Babilas.
Minint Žalgirio mūšio 600ąsias metines, kopdami į Lenkijos Tatrus keliautojai platino idėją apie lietuvių ir lenkų bendrystę, nes tik vienybėje slypi galia.
Pakeliui į Škotijos Benevio viršukalnę linkėjo vienybės viso pasaulio lietuviams. Apie šį tikslą jaunieji Kauno žygeiviai pasakojo visiems, ką sutiko 110 kilometrų žygyje pėsčiomis.
Noriai dalijasi žiniomis
Premiją jam atnešusią nuotrauką D. Babilui pavyko padaryti kelionėje Slovėnijoje.
„Tuomet sukako 20 metų, kai slovėnai vieni pirmųjų pasaulyje pripažino Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. Norėjome už tai atsidėkoti. Planavome, kad žygyje dalyvaus 20 Lietuvoje ir Slovėnijoje gyvenančių lietuvių. Tačiau atsirado 19”, – prisiminė D.Babilas.
Kol buvo ieškoma išeities, grupės idėja susidomėjo Lietuvos ambasadorius Slovėnijoje Rimutis Klevečka ir pats patraukė į kalnus su keliautojais.
D. Babilas įsitikinęs, kad Lietuvoje kelionių kultūra menkai išplėtota. Žmonės, pamatę įdomius pasaulio kampelius, nelinkę įspūdžiais ir patirtimi dalytis su visuomene. Jis stengiasi tai daryti rengdamas susitikimus su kauniečiais.
