Supažindina su afrikietiška muzika
Pabandyti pamiklinti rankas ir klausą kas vakarą susirenka grupelė žmonių. Tarp jų daugiausia šeimos su vaikais, tačiau netrūksta ir vyresnio amžiaus publikos. „Suaugusiems duodame išbandyti būgnus, o vaikams – mušamuosius vamzdžius. Jų rankytės per mažos dideliems instrumentams“, – šyptelėjo Chijioke.
Laužyta, tačiau gana sklandžia lietuvių kalba su gatvės praeiviais bendraujantis afrikietis pasakoja, kad su jauniausiais mokiniais „sudaro sandorį“. „Visuomet prieš pradėdamas groti pasakau jiems, kad jeigu jie gerai atliks tai, ką jiems liepsiu – aš padainuosiu. O jeigu jie nesistengs – dainuoti teks patiems. Vaikai dažniausiai kuklinasi dainuoti, todėl bando viską daryti kuo geriau. Antraip paprašau visiems drauge sudainuoti „Du gaidelius“, – linksmai pasakojo jis.
Egzotiškos išvaizdos vyrai beveik visuomet mušdami būgnus persirengia šventiškais afrikietiškais drabužiais, jų kaklus puošia savuose kraštuose populiarūs karoliai. Poilsiautojus Chijioke ir Chigboogu moka sudominti. Jie ne tik kartu groja, bet ir šnekasi, juokauja. „Žmonėms patinka, kad mes drąsūs. Kai išgirsta, kad mokam šį tą pasakyti lietuviškai – maloniai nustemba“, – sakė Chijioke.
Skatina lietuvius nebūti rasistais
Tiesa, kartais jam tenka atsidurti ir nepatogiose situacijose. Po koncerto afrikiečiai paspaudžia vieni kitiems rankas, su mokiniais draugiškai sumuša kumščiais. Tačiau pasitaiko ir ne itin malonių situacijų, kai tenka tyliai nuryti kartėlį: „Būna, kad vaikai prisilietę prie mūsų žiūri į rankas ir tikrina ar neišsitepė. Tuomet pasakau jiems, kad nebijotų. Kad tamsi oda – tai tik spalva. Pasakau jam – tu baltas, o aš – juodas. Odos spalva – vienintelis skirtumas tarp mūsų.“
Kaip pasakoja Chijioke, jiedu su Chigboogu į Palangą atvyko norėdami sužinoti, kaip Lietuvos kurortuose žmonės priima juodaodžius. „Dažnai susiduriame su rasistiniu lietuvių požiūriu. Tai liūdina. Juk niekam nieko blogo nedarome. Atvirkščiai – stengiamės būti atviri ir įdomūs“, – nuogąstauja Chijioke.
Lietuva – antri namai
Nigeriečiai Lietuvoje nebe naujokai. Abu čia jau kuris laikas gyvena sostinėje, turi darbus, draugų. Chigboogu verslauja – Lietuvoje perka naudotus automobilius ir gabena juos parduoti į Afriką. Chijioke su lietuve Vilniuje yra sukūręs šeimą, turi sūnų.
Chijioke Lietuvoje yra net įkūręs Afrikiečių bendruomenę, kurią šiuo metu sudaro daugiau nei 180 narių iš Egipto, Nigerijos, Maroko, Kongo ir kitų Afrikos valstybių. Bendruomenė vykdo įvairią veiklą, kuria skatina kitataučius integruotis, rengia įvairius užsiėmimus, organizuoja įvairius tarpkultūrinius susibūrimus.
Jis taip pat turi keturių asmenų grupę „Ogene Okaa Omee“, kurioje grojama mušamaisiais („metal gong“, – aut. past.). Ilgus metus grojantis muzikantas pasakojo, kad šiuo metu jis svarsto apie galimybę išleisti naują, Lietuvos publikai pritaikytą, albumą. Jame, pasak pašnekovo, būtų puiki galimybė kitu kampu parodyti kokia įdomi yra Afrikos kultūra.
Pavykęs projektas skatina mąstyti plačiau
Palangoje afrikiečiai atsidūrė netikėtai, tačiau, kaip patys džiaugiasi – jų vizitas išsirutuliojo į smagų projektą. Dar gegužės mėnesį Palangoje vykusiame šokių festivalyje „Palangos ritmu 2012” jie drauge su merginų pilvo šokėjų grupe atvyko į pajūrį. Čia jie mušė ritmą jų koncertiniam pasirodymui klube „Laukinių vakarų salūnas“. Smagaus būdo afrikiečiai sudomino ne tik susirinkusią publiką, bet ir klubo savininkus. Tuomet vaikinai gavo pasiūlymą vasarą čia padirbėti.
Nuo birželio vidurio pajūryje įsikūrę muzikantai dieną dalina skrajutes, o vakarais kviečia į savo pusantros valandos trunkančius koncertus.
Kaip sako klubo personalo vadovas Tomas Juraitis, vyrai tiesiog spinduliuoja geromis emocijomis. „Žmonėms patinka pamatyti ir išgirsti kitai kultūrai atstovaujančius žmones. Jiems tai ir atrakcija, ir pramoga. Atvažiavę pailsėti jie dar gali kažką naujo išmokti. Tai – įdomu“, – mintimis dalinosi jis.
Paklaustas, ar aplinkiniai tolerantiškai priima juodaodžius, T. Juraitis atsakė: ir taip, ir ne. „Tie, kurie daugiau keliavę, kurie labiau domisi kitomis kultūromis – kitataučius priima natūraliau. Atsisakyti rasistinio požiūrio sunkiau vyresniems žmonėms. Tie, kuriems virš 50 metų, žiūri atsargiau.“ Antrą mėnesį Palangoje koncertuojančiam Chijioke kol kas neteko atsidurti jokioje konfliktinėje situacijoje. Jis juokėsi, kad vienintelį kartą jis sunerimo, kai įkaušę vyrukai grodami sunkiai pataikė į ritmą, tačiau net gražiai paprašius baigti, nenorėjo iš rankų paleisti būgnų ir piktai pasakė, kad pamoka dar nesibaigė. „Jie norėjo groti!“, – komišką situaciją prisiminė jis.
T. Juraičio teigimu, anksčiau panašių projektų klube nebuvo, tačiau personalo vadovas užtikrina, kad ateityje jų tikrai turėtų pasirodyti ne vienas.
