Taip atvirai demonstruojamą garbinimą (ar pamišimą?) mačiau tik pernai Lietuvoje per Europos krepšinio čempionatą.
Kai miestų gatves puošė trispalvės, plakatai su nacionalinės rinktinės žaidėjais, parduotuvių vitrinose akis traukė oranžiniai kamuoliai ir kone ant kiekvieno automobilio stogo plevėsavo trispalvės.
Žavus Sent Enjano miestelis centrinėje Prancūzijoje netoli Tūro miesto pamišęs dėl didžiųjų pandų porelės Huan Huan ir Yuan Zi.
Plakatai su nykstančiais gyvūnais iš Kinijos kabo virš kiekvienos vingiuotos viduramžių miestelio gatvės.
„Sveiki atvykę, Huan Huan ir Yuan Zi!” – tokiems plakatams suskaičiuoti rankų pirštų nepakanka.
Niekam nerūpi, kad jie nedera prie senovinių gotikinių pastatų, miestelio centre stūksančios didžiulės bažnyčios ir viduramžius menančio forto.
Turbūt niekur kitur Europoje didžiosios pandos nebuvo taip garbingai sutiktos kaip šiame Prancūzijos miestelyje. Regis, visi čia pametę galvą dėl laisvėje nykstančių gražuolių.
Miestelio pakraštyje esančiame privačiame Bovalio zoologijos sode („ZooParc de Beauval”) įsikūrus naujiesiems gyventojams iš Kinijos, Sent Enjane duris atvėrė keli kinų restoranai.
Suvenyrų parduotuvių lentynas pripildė juodos ir baltos spalvų pandų tematikos niekučiai. Net ir didžiuliame prekybos centre netoli zoologijos sodo daugiausia vietos užima ne vietos vynas, sūriai ir žąsų kepenėlių paštetas, bet pliušinės pandos.
Toks pamišimas grįstas ne vien emocijomis. Gražuolės pandos – puiki investicija visam regionui.
Jis jau seniai garsėja gamta, senoviniais pastatais ir gastronomija. Zoologijos sodas apsuptas vynuogynų.
Vaizdingame regione, regis, kiekvienoje pakelės sodyboje spaudžiamas vynas ir nebrangiai parduodamas visiems norintiems.
Priešingai nei daugelis keliaujančiųjų į Prancūziją, vykau ne degustuoti vyno ar prisiminti vaikystės šalia Paryžiaus esančiame Disneilande.
Jau seniai svajojau man pačius gražiausius ir mieliausius gyvūnus – pandas – pamatyti iš arti.
Kadangi į Kinijos pandų veisimo centrus kelionės kol kas nesuplanavau, teko apsispręsti vykti į kurį nors zoologijos sodą Europoje.
Pasirinkimas mažas – Senajame žemyne tik penki zoologijos sodai gali didžiuotis į nykstančių gyvūnų sąrašą įtrauktomis didžiosiomis pandomis.
Kinai jas laiko didžiausia nacionaline vertybe ir skolina ar dovanoja kaip diplomatines dovanas ne bet kam.
Bovalio zoologijos sodo direktorius Rodolphe’as Delord’as neslepia – juodu su motina, zoologijos sodo įkūrėja Françoise Delord, ilgiau nei šešerius metus stengėsi įtikinti kinus, kad jie tinkamai pasirūpins pandomis.
Iš tiesų jaunikliai Huan Huan ir Yuan Zi Sent Enjane gali jaustis kaip namie. Delord’ų šeimai pavyko sukurti Kiniją pačioje Prancūzijos širdyje. Tiesa, visa tai atsiėjo nemenką sumą – 5 milijonus eurų.
Už juos pandų porelei sukurtos tokios sąlygos kaip Kinijoje.
Didžiuliame aptvare yra visko, ko reikia, – akmenų, iš žemės kylančių garų, medžių laipioti ir miegoti, gausybė bambukų, kurių pandos per dieną gali sugraužti apie 20 kilogramų.
Laimė, Sent Enjano apylinkėse auga net 20 rūšių bambukų, tad maisto gražuolėms tikrai nepristigs.
Lyg Kinijoje pasijunta ir zoologijos sodo lankytojai. Juos prie didžiulio pandų aptvaro pasitinka kiniški vartai. Panašūs stovi ir prie pandų voljero – jie veda į šių gyvūnų veisimo centrą.
Su ta sąlyga, kad prancūzai stengsis praplėsti pandų giminės ratą, Kinija privačiam zoologijos sodui dešimčiai metų paskolino jaunų pandų porelę.
Čia ir kvepia Kinija. Šalia pandų aptvaro įrengtas kinų maisto restoranas. Sėdėdamas už kelių metrų nuo pandų pasijunti lyg užkandžiautum drauge. Užkandžiauti pandos mėgsta.
Jos net 14 valandų per parą gali praleisti vien kramsnodamos bambukus ar tokius delikatesus kaip obuoliai.
Kad šie skaičiai ne iš piršto laužti, patvirtina Yuan Zi. Vyriškos lyties panda kone ištisą dieną praleido apsikabinusi didžiausią šūsnį bambukų ir nesustodama ėdė.
Moteriškos lyties Huan Huan buvo aktyvesnė – laipiojo į medžius, suko ratus aplink voljerą. Bandė žaidimais išjudinti valgiu užsiėmusį Yuan Zi.
„Jos mėgsta žaisti. Tik apniukusią dieną ramesnės. Kinai davė mums pačias gražiausias pandas”, – žvelgdamas į naujausius zoologijos sodo gyventojus šypsojosi R.Delord’as.
Džiaugtis yra ko. Jau per pirmą Huan Huan ir Yuan Zi viešnagės mėnesį čia apsilankė tiek turistų, kiek per visus praėjusius metus.
Prieš 32 metus Rodolphe’o motinos, laukinės gamtos mylėtojos, įkurtas privatus Bovalio zoologijos sodas dabar prilygsta didiesiems Berlyno (Vokietija), Vienos (Austrija), Madrido (Ispanija) ir Edinburgo (Škotija) zoologijos sodams, kuriuose taip pat gyvena po vieną ar dvi didžiąsias pandas.
Kurį laiką veikęs kaip ornitologijos parkas dabar Bovalio zoologijos sodas siūlo susipažinti su daugybe įvairiausių rūšių gyvūnų.
Tarp jų ir tokiais retais kaip žydraakiai baltieji tigrai, tikri zoologijos sodo karaliai baltieji liūtai, mielosios koalos, storuliai lamantinai ir egzotiškosios okapijos.
Kasdien galima stebėti ruonių ir paukščių pasirodymus.
Slėniuose įkurtas zoologijos sodas tapo per 4000 gyvūnų ir 600 rūšių egzotinių paukščių namais.
Juos visus galima stebėti iš labai arti. Jokių didžiulių grotų, nereikalingų stiklo pertvarų.
Kadangi zoologijos sodas plačiai išsidėstęs, lankytojų minios čia nesutiksite. Jie visi taip pasiskirstę, kad net prie didžiausio traukos objekto – didžiųjų pandų – nesusidaro žiūrovų spūstis.
Prancūzijoje pasimatymas su pandomis kur kas intymesnis nei kituose Europos zoologijos soduose. Jums nereikės laukti ilgiausioje eilėje, kol akies krašteliu galėsite išvysti bambukų smaližes.
Sugulusi porelė taip arti kramsnoja bambukus, kad, rodos, ją galima paliesti. Tačiau šiuo malonumu neleidžiama piktnaudžiauti net ir specialiai iš Kinijos atvykusiems Huan Huan ir Yuan Zi prižiūrėtojams ir veterinarui.
Jiems draudžiama eiti į didžiulį pandų voljerą, kurio dalis atvirame lauke, dalis – po stogu.
Zoologijos sodo politika – kuo mažiau kištis į įprastinį natūralų pandų gyvenimą. Be to, taip ir saugiau. Nors pandos atrodo mieli gyvūnai, suerzintos jos puola žmones.
Bovalio zoologijos sodas neturėtų supykdyti net tų, kurie nusistatę prieš gyvūnų gyvenimą zooparkuose. Net ir rečiausi gyvūnai čia turi sau porą.
O kiekvienos porelės aptvarai tokio dydžio ir taip tvarkingai prižiūrimi, kad Kauno ar Rygos zoologijos sodų gyventojai, jei tik galėtų kalbėti, pareikštų norą emigruoti į Prancūziją.
Net skeptiškiausi lankytojai sutiks, kad Bovalio zoologijos sodas – vienas didžiausių ir žaliausių Europoje.
Retos visame pasaulyje
Kinijoje laisvėje gyvena tik 1,6 tūkstančio didžiųjų pandų. Nelaisvėje visame pasaulyje gyvena 320 pandų. Tik 45 iš jų – už Kinijos ribų.
Bilietas į Bovalio zoologijos sodą vyresniems nei 11 metų lankytojams atsieina 24 eurus (per 80 litų). Jaunesniems – 18 eurų (per 60 litų). Tačiau mokėti verta.
Kelionė automobiliu iš Prancūzijos sostinės iki zoologijos sodo Sent Enjano miestelyje užtrunka apie 2 valandas.
Šeštasis pandos jauniklis
Jau antrą savaitę JAV San Diego zoologijos centre daugiausia dėmesio sulaukia naujasis gyventojas – didžiosios pandos patelės Bai Jun jauniklis.
20 metų Bai Jun yra viena seniausių palikuonių susilaukusių pandų. Liepos 29-ąją atsivestas jauniklis jai yra šeštasis. Mokslininkai Bai Jun vaikavimąsi galėjo stebėti tik pro vaizdo kamerą, įtaisytą prie jos guolio.
Vos gimusį 113,4 gramo jauniklį Bai Jun apkabino letenomis ir taip nuramino. Mažylio lytis paaiškės ne anksčiau nei po kelių mėnesių. Praeis dar daugiau laiko, kol lankytojai galės pamatyti Bai Jun ir jos jauniklį.
San Diego zoologijos sodas iš visų ne Kinijoje veikiančių didžiųjų pandų veisimo centrų sulaukė daugiausia sėkmės.
Pandas galima stebėti per tiesiogines vaizdo transliacijas tinklalapyje pandacam.com.
Vaikai nebepažįsta gyvūnų
Lietuvoje veikia vos keli nedideli privatūs zoologijos sodai. Vienas seniausių ir didžiausių – Jonušų kaime Klaipėdos rajone įsikūręs „Mini zoo”. Daugiau nei dešimtmetį veikiančiame 3,5 hektaro ploto zoologijos sode eksponuojama apie 350 gyvūnų.
Tarp jų yra ir neseniai į zoologijos sodą atvykę retieji baltieji tigrai. Čia taip pat galima pamatyti usūrinių tigrų, liūtų, gepardų, jaguarą, pumų, lūšių, kengūrų, lamų, kupranugarių, meškų, hienų, vilkų, kelių rūšių lapių, voverių, taip pat naminių gyvūnų.Daugiausia lankytojų sulaukia beždžionės.
„Todėl, kad mes panašiausi”, – nusijuokė zoologijos sodo įkūrėjas ir direktorius Edvardas Legeckas (nuotr.).
Vaikai mielai laiką leidžia su naminiais gyvūnais, kuriuos zoologijos sode galima paglostyti, pašerti.
Ar kada nors Lietuvoje bus galima pamatyti pandas? E.Legeckas purtė galvą. „Nemanau. Tai labai retas gyvūnas. Jį auginti būtų be galo brangus malonumas. Be to, kažin ar pandos Lietuvoje gyventų. Čia joms netinkamos klimato sąlygos, jos maitinasi bambukų ūgliais”, – svarstė E.Legeckas.
Jo įkurtame zoologijos sode darbuojasi keturi prižiūrėtojai. Savaitgaliais padėti atvažiuoja vaikų namų auklėtiniai.
„Vaikai nebepažįsta gyvūnų. Pats girdėjau, kaip pamatę Vietnamo kiaules kai kurie giriasi pamatę hipopotamus”, – apgailestavo žemaitis.
Ar įsteigtas privatus zoologijos sodas – pelningas verslas? „Tai sezoninis verslas. Viskas priklauso nuo oro sąlygų ir svečių. Gyvūnai sau užsidirba. O aš pragyvenu iš kitos veiklos. Kolekcionuoti gyvūnus man – malonumas, pomėgis. Čia kaip ir su meiluže. Ji pelno neduoda, bet visi ją nori turėti”, – pokštavo E.Legeckas.
Veterinaras, gyvulininkystės technologas ir apsėklintojas kolekcionuoti gyvūnus pradėjo dar prieš trisdešimt metų. Viskas prasidėjo nuo fazanų kiaušinių, kuriuos gavo dovanų.
Pirmasis pirkinys – poniai. Ir dabar daugumą beglobių gyvūnų į zoologijos sodą atveža E.Legecko bičiuliai. Egzotinių gyvūnų užsispyręs žemaitis įsigyja Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos zoologijos soduose.
„Brangiausiai kainuoja ne gyvūnai. Juos galima iš kitų zoologijos sodų gauti nemokamai. Brangiausiai atsieina gyvūnų voljerai”, – pasakojo žemaitis.
Zoologijos sodams keliama daug reikalavimų – jie turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose, prisidėti prie laukinių gyvūnų apsaugos, užsiimti rūšių veisimu nelaisvėje, jų populiacijų atkūrimu arba reintrodukcija į laukinę gamtą, skatinti visuomenės mokymąsi ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje.
Zoologijos sodų savininkai ir steigėjai privalo gyvūnus įkurdinti tokiomis sąlygomis, kurios atitinka šių gyvūnų rūšių įkurdinimo biologinius ir apsaugos reikalavimus.
