Nepilno hektaro plote įrengtas, draustinio miškų apsuptas Notigalės ežero paplūdimys, dar visai neseniai buvo žmonių traukos centru. Prie sąmanotų, šimtamečių pušų puošiamų krantų ilsėtis čia atvykdavo šimtai žmonių iš Kupiškio ir Rokiškio apylinkių, džiaugdamiesi, jog yra puikus maudynėms skirtas vandens telkinys, kurio smėlėtu, nestačiu dugnu galima drąsiai eiti net 50 metrų.
Tačiau pernai, o ypač - šįmet paplūdimio teritorija, kurią privalo prižiūrėti valstybinė Kupiškio miškų urėdija, ištuštėjo. Apsileidę valdininkai ramiai žiūri, kaip poilsiavietė baigia sunykti.
Dideli žolės plotai prie pat vandens liko nenušienauti, todėl poilsiautojams nebėra kur kaitintis.
Kadaise įspūdinga pakrantė virto apleistais plotais, iš kurių urėdijos darbuotojai nesugeba išvežti susikaupusių šiukšlių.
Bėgant laikui, šalia kranto esančios duobės smarkiai gilėja ir netgi po nedidelio lietaus virsta purvynu, pasiglemžiančiu vis didesnį paplūdimio plotą - nei atsigulsi ten, nei badmintoną pažaisi ar kitaip papramogausi.
Sulūžę suoliukai nepakeičiami jau kelerius metus, o anksčiau buvusi erdvi ir tvirta pavėsinė virto skylėtu vaiduokliu, siūbuojančiu nuo menkiausio vėjo pūstelėjimo.
Prie paplūdimio šiuo metu dažniausiai drįsta atvažiuoti tik visureigių vairuotojai, nes dešimtmetį netvarkomas apie 400 metrų ilgio kelias, per mišką nusidriekęs iki paplūdimio. Tai vienintelė vieta, kuria galima privačiuoti iki vandens. Tačiau dabar šios šlapios ir purvinos trąsos duobėse galėtų paskęsti mašinų ratai.
Žolė nupjauta tik kartą
Tomas Pūkas
Kupiškio miškų urėdo pavaduotojas
„Po jūsų skambučio išsiaiškinau, kad kelias, nusidriekęs iki paplūdimio, priklauso Kupiškio rajono savivaldybei, todėl ji, o ne urėdija, tuo keliu turėtų ir pasirūpinti. Ten vertėtų užpilti daug priekabų žvyro.
Žolė prie paplūdimio šią vasarą vieną kartą buvo nupjauta, o šiukšlės išvežamos maždaug kas dvi savaitės.
Nedrįsčiau tvirtinti, kad paplūdimys visiškai ištuštėjo. Jei yra šiukšlių, vadinasi, yra ir žmonių“.
