Nepilno hektaro plote įrengtas, draustinio miškų apsuptas Notigalės
ežero paplūdimys, dar visai neseniai buvo žmonių traukos centru. Prie
sąmanotų, šimtamečių pušų puošiamų krantų ilsėtis čia atvykdavo šimtai
žmonių iš Kupiškio ir Rokiškio apylinkių, džiaugdamiesi, jog yra puikus
maudynėms skirtas vandens telkinys, kurio smėlėtu, nestačiu dugnu
galima drąsiai eiti net 50 metrų.
Tačiau pernai, o ypač - šįmet paplūdimio teritorija, kurią privalo
prižiūrėti valstybinė Kupiškio miškų urėdija, ištuštėjo. Apsileidę
valdininkai ramiai žiūri, kaip poilsiavietė baigia sunykti.
Dideli žolės plotai prie pat vandens liko nenušienauti, todėl
poilsiautojams nebėra kur kaitintis.
Kadaise įspūdinga pakrantė virto apleistais plotais, iš kurių urėdijos
darbuotojai nesugeba išvežti susikaupusių šiukšlių.
Bėgant laikui, šalia kranto esančios duobės smarkiai gilėja ir netgi po
nedidelio lietaus virsta purvynu, pasiglemžiančiu vis didesnį
paplūdimio plotą - nei atsigulsi ten, nei badmintoną pažaisi ar kitaip
papramogausi.
Sulūžę suoliukai nepakeičiami jau kelerius metus, o anksčiau buvusi
erdvi ir tvirta pavėsinė virto skylėtu vaiduokliu, siūbuojančiu nuo
menkiausio vėjo pūstelėjimo.
Prie paplūdimio šiuo metu dažniausiai drįsta atvažiuoti tik visureigių
vairuotojai, nes dešimtmetį netvarkomas apie 400 metrų ilgio kelias,
per mišką nusidriekęs iki paplūdimio. Tai vienintelė vieta, kuria
galima privačiuoti iki vandens. Tačiau dabar šios šlapios ir purvinos
trąsos duobėse galėtų paskęsti mašinų ratai.
Žolė nupjauta tik kartą
Tomas Pūkas
Kupiškio miškų urėdo pavaduotojas
„Po jūsų skambučio išsiaiškinau, kad kelias, nusidriekęs iki
paplūdimio, priklauso Kupiškio rajono savivaldybei, todėl ji, o ne
urėdija, tuo keliu turėtų ir pasirūpinti. Ten vertėtų užpilti daug
priekabų žvyro.
Žolė prie paplūdimio šią vasarą vieną kartą buvo nupjauta, o šiukšlės
išvežamos maždaug kas dvi savaitės.
Nedrįsčiau tvirtinti, kad paplūdimys visiškai ištuštėjo. Jei yra
šiukšlių, vadinasi, yra ir žmonių“.