Palyginus su tuo, kas buvo prieš dešimt ir daugiau dienų, Palanga Žolinių išvakarėse atrodė tuštoka.
Nors kurortinis sezonas formaliai tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos, asociacijos „Svetingas šeimininkas“, vienijančios būsto Palangoje nuomotojus, pirmininkė Irena Švanienė pripažino, kad po Žolinių ir ypač po šv. Roko atlaidų (šį sekmadienį) Palanga pradeda ruoštis žiemos miegui.
„Net jei rugsėjis ir gražus, šiltas, daugiausiai sulaukiame vadinamųjų savaitgalio poilsiautojų“, – apgailestavo Irena Švanienė.
Pažymys vasarai: trejetas su pliusu
Pirmadienį Palangoje buvo puikus oras, šiltas vanduo, o ramybės mėgėjus erzinančios žmonių kamšalynės – nė kvapo. Net antradienį, kai didžiojoje Lietuvos dalyje lijo, termometro stulpelis kilo tik iki 16-17 laipsnių ir Palangos mieste nors ir buvo vėsoka, pajūryje iki pietų pakankamai šilta, Baltijos jūra įšilusi iki 17 laipsnių. Dėl didelių bangų mauduolių nebuvo daug, bet kopose poilsiautojai kaitinosi.
Ne pirmus metus Palangoje dirbantys verslininkai šia vasara labai nesidžiaugia, bet ir neverkia.
„Man labai keista skaityti tokias antraštes, esą Palangos verslininkai skaičiuoja nuostolius. Tai absurdiškas teiginys. Jeigu buvo vasara, vadinasi, buvo ir pelnas, kitas dalykas, kad ne toks didelis, kaip tikėtasi.
Juk iš vasarą uždirbto pelno palangiškiai gyvena likusius metus. Antraip Palanga būtų tuščia, neveiktų kavinės, restoranai, pramogų niekas nerengtų“ – aiškino verslininkas, įmonių tinklo, kuriam priklauso ir ypač gerą vardą Palangoje turinčio restorano „Feliksas“ savininkas Edmundas Sakalauskas.
Verslo požiūriu šią vasarą jis įvertino trejetu su pliusu penkių balų sistemoje.
„Trejetas todėl, kad mažai buvo giedrų ir šiltų dienų, pliusas – vasara vis tik buvo, atvažiavo nemažai žmonių“, – kalbėjo verslininkas.
Verslą gelbėja rusai
Didžiausio Palangos viešbučio „Žuvėdra“ direktorius Kristupas Šliogeris mano, kad viešbučiams, kuriuose apsigyvena turtingesni lietuviai ir užsieniečiai, blogi orai taip „nepjauna“, kaip smulkiųjų poilsiaviečių, butų nuomotojų.
„Žuvėdroje“ ir dabar, vasarai einant į pabaigą, atvėsus orams, visos vietos užimtos. Didžiąją dalį poilsiautojų sudaro turistai iš Rusijos. Dauguma jų – „sovietinės kartos“ žmonės, atvykę į Lietuvos pajūrį su šeimos nariais, draugais. Jiems Lietuvos pajūris nuo senų laikų yra kultūringų paslaugų, puikaus maisto, europietiškos tvarkos simbolis.
Ta pati Ispanija, nors ir šaltesnė, bet pigesnė ir dar beveik visur galima susikalbėti rusiškai. Beje, rusų kalbą Palangoje šiomis dienomis tenka girdėti net dažniau, nei labiau saulėtomis, šiltomis liepos ir rugpjūčio pradžios dienomis.
Rugpjūčio pabaigoje kurortinio būsto kainos mažėja. K. Šliogeris sakė, jog „Žuvėdros“ standartinio kambario nuoma po rugpjūčio kainuos 160 Lt., viduvasarį buvo 240 Lt.
Leido atsivesti merginą
Jeigu stambieji Palangos verslininkai nedejuoja, smulkiesiems čeburekų, vasarinių drabužių, ledų pardavėjams ši vasara buvo ne gera mama ir dosni tetulė, o šykšti pamotė.
„Kol buvo šilta, prekyba ėjo kaip iš pypkės. Bet tiek ir tebuvo tos šilumos. Dabar nebėra ką veikti, snaudžiu už prekystalio“ – skėstelėjo rankomis netoli paplūdimio vasarines kepures, aksesuarus, žaislus ir kitas smulkmenas pardavinėjanti Sandra.
Kiek geriau sekasi dviračių nuomotojams: vėsiu, bet nelietingu oru nemažai poilsiautojų stveria 7 Lt. už valandą kainuojančius dviračius ir važinėja po puikius, sutvarkytus Palangos parkus.
Nors policija ir miesto savivaldybė tramdo draudžiamose vietose, prie kelio ženklų poilsiautojus kurortine pastoge viliojančias moteris, jų vis tiek yra.
Antradienį portalo lrytas.lt žurnalistas prie įvažiavimo į Palangą iš Vidmantų pusės užkalbino kelias senyvo amžiaus moteriškes, sėdinčias pakelėje su būsto nuomą siūlančiais plakatais.
Paklausus apie kambarius, viena jų siūlė „apartamentus 10 minučių kelio iki jūros tik už 30 litų parai“. Pavyko nusiderėti iki 20 litų, savininkė tikino, jog kambarys erdvus, yra televizorius, dušas ir kiti patogumai.
„Jeigu atostogaujate vienas, galėsite atsivesti merginą. Nors ir dvi, papildomo mokesčio neimsiu. Kiti savininkai neleidžia, o aš leisiu“, – šelmiškai akį merkė apie 60 metų moteriškė.
Pigus būstas bus prastas
Asociacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė Irena Švanienė perspėjo nesusigundyti „prezidento apartamentais“ už 20 litų.
„Vadinasi, gausite kambarėlį palėpėje, šalto vandens kriauklė bus lauke, išvietė taip pat. Normalus kambarys Palangoje kainuoja nuo 40 litų vienam asmeniui parai. Bet iš tiesų pas palangiškius galima išsinuomoti apartamentų lygio kambarių už mažesnę kainą nei viešbutyje“, – tikino ji.
Moteris apgailestavo, kad vasaros pabaigoje ir rugsėjo pradžioje labai sumažėja, net jei orai ir geri, vanduo jūroje šiltas.
Mažai poilsiautojų rudeniop veržiasi į Palangos glėbį, nors jis būna šiltas ir ilsėtis pigiau.
Įprasta sakyti, jog Palanga yra brangus kurortas. Bet ši tarsi nenuginčijama tiesa – sąlygiška. Dienos pietūs (iš dviejų patiekalų) vidutinės kategorijos kavinėse J. Basanavičiaus gatvėje atsieina nuo 12,5 iki 14,5 litų. Cepelinų kainos beveik visoje Palangoje – 8 litai.
Trumpai tariant, pavalgyti Palangos centre kainuoja tiek pat ar net pigiau nei Vilniaus Gedimino prospekte, ir tik nedaug brangiau nei Kauno Laisvės alėjoje.
Įdomi prekybos centrų rinkodara kurortuose. Visoje Lietuvoje vieno ar kito prekybos tinklo parduotuvėse tokio paties gaminio kaina yra vienoda. Taip, bet Palangoje įsikūrę prekybos centrai siūlo daugiausiai brangesnių prekių pasirinkimą.
Dažnai būna taip: teoriškai pigesnis gaminio variantas yra, kabo kaina. Bet yra tik kaina, o prekės – nė padujų. Jos arba akimirksniu išperkamos, arba tiesiog nepardavinėjamos.
Brangesni vaisiai, daržovės ir Palangos turguje, palyginti su Kalvarijų turgumi Vilniuje ar Kauno turgumis. Pavyzdžiui, kilogramas persikų Palangos turguje kainuoja 5 Lt. 90 ct, Kauno turguose šių vaisių galima gauti po 5 Lt. ir mažiau.
J. Basanavičiaus gatve eiti neprivaloma
Palangos verslininkas E. Sakalauskas, turintis restoraną ir sostinėje, stebisi keista lietuvių logika, paremta nuostata: kas galima Vilniui, nedera Palangai.
„Lietuvos restoranuose apskritai kainos nėra didelės. Bet jei Vilniuje kažkas kainuoja brangiau, tai esą suprantama, nes – sostinė. O jei kainos didelės Palangoje, tai jau pikta, lupikavimas. Tačiau visame pasaulyje kurortuose brangesnės prekės ie paslaugos“, – tikino E. Sakalauskas.
Palangos verslininkai mano, kad šiais metais poilsiautojų į Palangą atvyko mažiau ir trumpiau čia užsibuvo todėl, kad tautiečius išgąsdino valdžios perspėjimai apie antrąją krizės bangą. Palangos savivaldybė ir verslininkai tikisi, jog Palanga iki rugsėjo vidurio smarkiai neištuštės: nuo savaitgalio numatomi geresni orai. Juolab, kad Palangoje yra ką veikti ir ramybės, ir pramogų mėgėjams.
Vienas iš poilsiautojų pomėgių – iki išnaktų vaikščioti J. Basanavičiaus alėja, o po to ją kritikuoti, esą ji yra kičinė, iškirtus senus medžius dingo tikroji alėjos dvasia. Senieji medžiai tikrai ošė gražūs, didingi. Bet didelė jų dalis buvo perpuvę iš vidaus ir galėjo griūti autentikos mėgėjams tiesiog ant galvų.
Svarbiausia, Palangoje nėra kažkokio potvarkio, verčiančio eiti J. Basanavičiaus gatve. Greta yra Jūratės gatvė – su nudrengtu šaligatviu, riebiu čeburekų tvaiku.
