Šis turgus, kaip teigė Palangos miesto savivaldybės Verslo skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta Žulkuvienė, yra legalus - leidimai prekiauti ne maisto produktais išduoti.
Suknelės ant smėlio
Apie 11 valandą ryto nuo kopų nusileidžia prekiautojų desantas – įvairaus amžiaus moterys, maždaug nuo 25 iki 50 metų amžiaus. Paplūdimyje jos iš smėlio susipila pailgas pakylas, ant kurių patiesia audeklus ir išdėlioja prekes: moteriškus apatinius, basutes, kepures, nagų laką, kremus, puskailinius. Ir vyriškas trumpikes.
Prekės atrodo dailiai ir gal neblogos. Pigesnės, nei parduotuvėje.
Liemenėlę, parduotuvėje kainuojančią apie 40 litų, čia galima įsigyti už 25 litus. Elegantišką suknelę moterų pliaže galima įsigyti už 65 litus, 9 litus kainuoja prestižinės „Avon“ firmos nagų lako buteliukas.
Perprato moterų psichologiją
Galima vieną kitą litą ir nusiderėti. Bet perspėjimas: jeigu nesirengiate nieko pirkti, nesiartinkite prie šio pajūrio turgelio. Nes tikrai nusipirksite ką nors ir vėliau galvosite, ką su tuo daiktu daryti.
Pardavėjos kiaurai perpratusios moterišką priklausomybės pirkti sindromą, mikliai įsuka pavėpsoti atėjusią moteriškę į pirkimo šišą, kad nepajauti laikanti rankose erotiško stiliaus apatines kelnaites (kurių ir šiaip pilna spinta) už 8 litus. Prekybininkės tarsi lazeriu perskrodžia auką ir jau tiesia po nosimi jos dydžio liemenėlę, kelnaites, suknelę.
Pardavėjos surengia įspūdingus spektaklius. Pamačiusios sukneles apžiūrinėjančią nuogalę, jos susimirksi ir viena pardavėjų akimirksniu tampa „pirkėja“. Ji neva matuojasi suknelę, derasi. Smalsuolė prieina, nedrąsiai klausia kainos, pardavėja griežtai atšauna: „Aš išparduotu savo prekes, baigiu sezoną. Ši suknelė kainuoja 70 litų, bet šiai poniai, kuri matuojasi, atiduosiu už 65 litus, jei jūs ilgai rinksitės ir derėsitės“.
Konkurencijos kompleksas akimirksniu nužudo tikrosios pirkėjos savisaugos ir taupumo instinktą ir šioji stveria suknelę iš „konkurentės“ rankų nesiderėdama su pardavėja.
Arši konkurencija
Tarp prekybininkių konkurencija – arši, be jokių „atsiprašau“.
Antai, moteris derasi su viena pardavėja, tučtuojau prišoka kita ir šaukia: „Kiek nusiderėjote? Iki 14 litų? Cha, pas mane skrybėlaitės tokia pradinė kaina, ateikite pas mane!“
Įdienojus rūpestingos mamos ir močiutės apspinta pliažo turgavietę, palikusios savo vaikus ir anūkus kopų ir jūros dievo Neptūno valiai.
Pusamžė moteris šaukia: „Remi, atnešk pinigų prie to upelio, kur moterų pliažo riba, čia tokios fainos liemenėlės... kokių dvidešimt, asile, vos devynias teturiu, čia gi dvigubai pigiau!“
Ant užtiesalų priguldyta vyriškų maudymosi kelnaičių. Paklausiau vienos pardavėjos, kodėl maudymosi trumpikių nepardavinėja bendrame pliaže, kad vyrai patys galėtų išsirinkti?
„Jie neperka. Vyrai įsitikinę, kad jiems visą gyvenimą užteks kelnių, kurios tuo metu ant užpakalio. O žmonos jiems nematant, kad širdis neskaudėtų matant kaip alaus pinigai išleidžiami trusikams, nuperka“, – rinkodaros paslaptis atskleidė Danute pasivadinusi pardavėja.
Užstatas už trumpikes
Jauna moteris apžiūrinėja vyriškas kelnaites ir droviai klausia: „Atsiprašau, gal galėčiau nunešti jas vyrui, jis prie Gelbėjimo stoties įsikūręs, kad apžiūrėtų ir pasimatuotų?“
Antros su puse jaunystės pardavėja piktai išpučia akis ir sušunka: „Dar ko, tiek ir tematysiu jus paskui! O ką, negi nežinote savo vyro apatinės dalies išmatavimų?“
„Mes labai neseniai susituokę“, – tirštai nurausta jaunamartė.
Pagaliau pasiekiamas kompromisas: jaunoji moteris palieka 10 litų užstatą už 8 litus kainuojančias trumpikes ir nuskuba pas vyrą su pirkiniu. Grįžta laiminga, kad trumpikės išrinktajam patiko, pasiima du litus grąžos.
Apie 16 valandą prekyba moterų pliaže eina į pabaigą, liemenėlių ir kelnaičių prisipirkusios mamytės, močiutės iš jūros ir kopų rankioja savo pasiklydusius atžalas.
