Ekskursijos, kurių metu galima apžiūrėti Rygos senamiestį ir apsilankyti pagal senovės baltų tradicijas Domo aikštėje rengiamoje Didžiojoje mugėje, patraukli pasirodė įvairaus amžiaus mūsų tautiečiams – nuo studentų iki šeimų su vaikais bei vyresnės porų.
Kasmetinė derliaus šventė Rygoje - ne tik galimybė vietos ūkininkams parduoti užaugintus produktus. Tai – Latvijoje vykstančių daugybės įvairių gurmanams skirtų kulinarinių renginių, tarp jų visus metus besitęsiančios programos „Nuostabi skani kelionė“, dalis. Pagrindinis jos tikslas – puoselėti Europos kultūros palikimą ir mėgautis sveiku ir maistu.
Mikelio dieną įvairiems patiekalams ruošti nuo seno svarbiausia įsigyti šio rudens derliaus šviežių vietinių produktų.
Anksti ryte prasidėjusi Didžioji mugė smarkiau įsisiūbavo į pavakarę. Viskas, ką siūlė pardavėjai, buvo gaminta ir auginta Latvijoje.
Daugiausia vietos užėmė ekologiškais maisto produktais - daržovėmis, vaisiais, uogomis, grybais, žuvimi, mėsa, sūriais, vaistažolėmis ir medumi prekiavę žmonės. Dažnas vilkėjo tautinius latviškus drabužius.
Mugėje į akis labiausiai krito moliūgų gausa. Kai kurie lietuviai stebėjosi, kodėl šventė nepavadinta moliūgų fiesta, nes šių daržovių matėsi kone ant kiekvieno ūkininko prekystalio. Augintojai iš moliūgų kūrė įvairias šmaikščias skulptūras, net buvo galima išvysti Helovino simboliu tapusio šykštuolio Džeko – iš moliūgo išpjaustyto žmogaus veido atvaizdą.
Pardavėjai ragino įsigyti ne tik įprastų didžiųjų moliūgų, cukinijų, pastarnokų ar patisonų, bet ir daugybę kitų šių daržovių rūšių. Jie negailėjo patarimų, kaip iš jų išvirti sriubą, išspausti sultis, išsikepti pyragą, paruošti troškinį.
Lietuviai dėl dydžio ir svorio moliūgų nepirko. Jų lauktuvių krepšiuose buvo latviški meduoliai, saldainiai, keramikos gaminiai.
Dėmesio sulaukė tautodailininkų siūti žaislai vaikams, margaspalviai vilnoniai namų darbo mezginiai: pirštinės, kojinės, šalikai.
