Italija – tai kontrastų šalis
Į Italiją lietuvė išvyko lydima mylimojo ir dviejų draugų. Pasak Gritės, jai nė nekilo klausimas, kokią šalį rinktis kelionei.
„Gali daryti taip: durk pirštu į Italijos žemėlapį ir keliauk ten. Kiekviena vieta šioje šalyje yra savita, įdomi, neatrasta“, – entuziastingai kalbėjo G. Maruškevičiūtė.
Ji pasakojo, kad Italija – tai kontrastų šalis. Čia vienos vietos yra kalnuotos, kitos – smėlėtos, trečios – uolėtos. Pati šalis yra labai plati ir ją apkeliauti, kaip tikina Gritė, reikėtų daug laiko. Keliaujantiems po Italiją ji pataria stengtis iššniukštinėti kiekvieną kampelį, nes Šiaurinė Italija skiriasi nuo Centrinės, Centrinė – nuo Pietinės.
„Anksčiau keliavome maršrutu Roma – Pietinė Italija – Sicilija. Dabar pasirinkome gana platų maršrutą, kurį suplanavome dar vasarą. Tiesa, tuomet manėme, kad iškeliausime prasiblaškyti į Milaną vos kelioms dienoms. Vis dėlto prie mūsų prisijungė draugai ir suplanavome 12 dienų kelionę“, – dėstė Gritė.
Italijoje G. Maruškevičiūtė su draugais aplankė Milaną, Parmą, Modeną, Boloniją ir kitus miestus. Visas maršrutas buvo toks: Milnas – Parma – Modena – Bolonija – San Giovanni ( Le Marche) – Apulija - Sant' Antonio abatas. Gritė prisipažino, kad Italijoje jai labiausiai patinka du miestai – tai Bolonija ir Roma. Ateityje ji svajoja aplankyti Florenciją.
„Le Marche regionas yra centrinėje šalies dalyje, tačiau jį galima priskirti ir šiaurinei daliai. Le Marche visur plyti vynuogynai, alyvuogių laukai. Yra puikiai išsivysčiusi žemdirbystė. Šiame regione žmonės yra darbštūs, o Pietinėje Italijoje jie – atsipūtę.
Pietinėje valstybės dalyje žemė yra sausa ir niekas jos nė nesistengia įdirbti. Net nesuprasi, iš tingėjimo ar iš negalėjimo“, – Italijos kontrastingumo priežastis spėliojo G. Maruškevičiūtė.
Pro langą atsivėrė Pompėjos ir Vezuvijaus vaizdas
Septynias dienas Gritė praleido Apulijoje. Šiame mieste ketveriukė išsinuomojo vilą. Anot G. Maruševičiūtės, tai pirmas kartas, kai ji vienoje vietoje ilsėjosi taip ilgai.
„Kiek su Justu esame keliavę, tai niekada nedarėme taip, kad sumokėtume už viešbutį ir septynias dienas pragulėtume šalia baseino. Juo labiau, kad po to sakytume, jog apkeliavome tą šalį.
Iš tiesų mes labai daug keliaujame ir norime toje šalyje viską paragauti, pajusti, pakvėpuoti ta šalimi“, – pasakojo Gritė.
Tiesa, viloje praleistos laiko G. Maruškevičiūtė nešvaistė veltui. Mergina, lydima mylimojo ir draugų, apkeliavo pakrantę, apžiūrėjo aplinkinius miestelius. Šių kelionių metu labiausiai ją sužavėjo Ostunio miestas. Baltos statybos pastatai ant kalvos jai priminė Graikiją.
Kita stotelė – Sant' Antonio abatas. Ten keliautojai praleido tris dienas. Visi jie apsistojo viloje, pro kurios langus matėsi Vezuvijus ir legendinė Pompėja.
„Pompėja – be galo įspūdinga vieta. Ten viskas išlikę: žmonių kūnai, netgi piešiniai užsikonservavę, pastatai su dekoracijomis... Būdamas ten, jauti neįtikėtiną galybę“, – susižavėjusi kalbėjo Gritė.
Kelionėje lietuvius lydėjo ne tik malonumai
Gritė – puiki kulinarė. Todėl kaskart, kai tik nuvyksta į Italiją, ji stengiasi parsivežti įvairių prieskonių, sūrių ir viso kito, ką tik įmanoma parsigabenti.
Net ilsėdamasi Italijoje G. Maruškevičiūtė ieškojo vilos, kurioje maistas nebūtų tiekiamas. Lietuviai patys važiuodavo į miesto turgų. Maistą gaminosi tik su itališkais ingridientais.
Anot Gritės, sąlygos poilsiavietėje buvo puikios – įrengtos lauko ir kambario virtuvės, todėl kiekvienas galėjo pademonstruoti savo kulinarinius sugebėjimus gaminant tradicines salotas ar kepant kepsnius ant grotelių.
Tiesa, ne visa kelionė buvo maloni. Teko patirti ir nuotykių, dėl kurių merginos ne juokais išsigando.
Važiuojant iš Bolonijos į Le Marche regioną keliautojai pasuko ne tuo keliu. Už lango buvo tamsu, lietuviai vadovavosi tik navigacijos nuorodomis, žvyrkelis buvo šlapias po lietaus, o kelią supo skardžiai. Galų gale automobilis įklimpo, nes kelias, kuriuo jie važiavo, buvo skirtas traktoriams, laistantiems vynuogynus.
Neliko nieko kito, kaip tik vyrams išeiti ieškoti vilos savininko. Jie jį rado ir viskas baigėsi laimingai. Mašiną traktorius ištraukė tik ryte.
„Naktį patys turėjome nupėdinti iki vilos su visais lagaminais. Vyrams tai buvo juokinga, o mums, moterims, buvo baisu. Aplink tamsu, tad tikrai nebuvo malonu, kai negali matyti, priekyje didžiulis skardis ar tiesiog kelio nuolydis“, – įspūdžiais dalinosi Gritė.
Nepaisant to, į Lietuvą G. Maruškevičiūtė grįžo kupina puikių įspūdžių ir jau planuoja kitą kelionę į saulėtąją Italiją.
