Apleisti Detroito pastatai – lyg Egipto piramidės
XX amžiaus pradžioje Detroitas buvo pasiruošęs sukelti tikrą industrijos revoliuciją. Henry'is Fordas šiame mieste ėmė gaminti automobilius. Detroitas tapo pasaulio automobilių ir moderniosios masinės produkcijos sostine. Mieste ėmė dygti dangoraižiai, kurtis prabangūs gyvenamieji rajonai. Dauguma žmonių patraukė į Detroitą ieškoti geresnio gyvenimo. Per 40 metų žmonių populiacija mieste išaugo beveik dviem milijonais.
Nereikia nė abejoti, kad perpildytame mieste atsirado trintis. Didžioji ekonominė krizė situaciją tik pablogino. 1967-aisiais socialinė įtampa pasiekė kulminacinį tašką. Viskas baigėsi bene žiauriausiomis riaušėmis visoje Amerikos istorijoje.
Miestas patyrė didžiulį nuosmukį. Žmonės ėmė keltis į kitas Amerikos vietoves. Vos per kelis dešimtmečius išdygę pastatai ėmė tuštėti. Per 50 metų Detroitą paliko pusė miesto gyventojų.
Šiandien Detroitas iš kitų miestų išsiskiria tuščių ir apgriuvusių pastatų gausa. Juos būtų galima palyginti su Egipto piramidėmis, Atėnų Akropoliu. Su statiniais – primenančiais apie buvusią miestų didybę.
Tikisi, kad fotografijos padės restauratoriams
Kino teatrų fotografijomis Y. Marchand ir R. Meffre siekia įamžinti pramogų industrijos vystymąsi.
Kadaise klestėję teatrai buvo masiškai uždarinėjami nuo 1960 metų visoje Amerikoje. Dauguma jų buvo palikti likimo valiai, kiti – perorganizuoti. Kai kurie jų pavirto bažnyčiomis, kiti – naktiniais klubais, prekybos centrais ir t. t. Apie asenųjų teatrų nuotraukų projektą su fotografais kalbėjosi nytimes.com.
Mylimiausi prancūzų Y. Marchand ir R. Meffre objektai – seni pastatai, pastatyti 1910-1930 metais. Ypač juos traukia visuomenės susibūrimo vietos – kino teatrai, viešbučiai, mokyklos.
„Šie įsimintini pastatai prabyla, apie žmonių viltis, svajones“, – sakė Y. Marchand.
Pirmasis fotografų aplankytas objektas buvo Jungtinis menininkų teatras Detroite. Gotikinio stiliaus pastatą suprojektavo Howardas Crane'as. Šiuo metu teatro šventovė yra visiškai sugriauta. Būtent šis pastatas įkvėpė fotografus imtis senųjų teatrų projekto.
Kai teatruose užgeso šviesos ir nustojo groti muzika, įvairi biuro įranga, baldai ar net žaidimai „Bingo“ atrado savo namus šiuose ištuštėjusiuose pastatuose. Anot Y. Marchand, šiukšlių suvertimas į prabangius pastatus sukuria siurrealistinius ir net absurdiškus kontrastus.
„Tai parodo, kaip greitai visuomenė vystėsi ir kaip greitai viską pamiršo“, – kalbėjo R. Meffre.
Y. Marchand ir R. Meffre fotografuoja tikėdamiesi, kad jų nuotraukos padės restauratoriams sugrąžinti šiems pastatams buvusią didybę. Vis dėlto jie suvokia, kad ne visiems pastatams lemta būti restauruotiems. Pavyzdžiui, Adamso teatras Detroite išliks tik nuotraukose ir žmonių atmintyje.
Parengė Dovilė Lebrikaitė