Idiliška ramybė ar net savotišku tingumu kvepianti aplinka čia vilioja į Balkanų pusiasalį užsukusius turistus. Daugelis aplankę Neseberą sutinka, kad tai – viena gražiausių Bulgarijos vietų.
Ir neatsitiktinai. Senasis Neseberas – vienas seniausių Europos miestų, menantis antikos, viduramžių, renesanso laikmečius. Su žemynu sala sujungta tik vienu pylimu.
Šiuolaikinis Neseberas – elegantiškas, ramus, kai kur net prabangus. Ryte aplink salą būriuojasi žvejų laivai, į ištaigesnes jachtas lipa turistai. Veiksmas čia nurimsta tik vidurdienį, kai saulė pradeda stipriau šildyti.
Tikrąjį savo veidą Neseberas parodo jau sutemus – iš namų į gatves išeina vietos gyventojai, pakrantėje išsirikiuoja žuvimi ir jūros gėrybės prekiaujantys žvejai, restoranų padavėjai garsiai ragina užsukti vidun – bent jau suvalgyti puodą midiją ar išgerti stikliuką rakijos.
Kelionė laiku
Neseberas – lyg laiko mašina, suteiksianti galimybę pakeliauti laiku: štai, gynybinė siena, menanti III–IV amžius, pakeliui išsibarsčiusios cerkvės, statytos ankstyvaisiais viduramžiais (X–XIV amžiuje), tipiškų bulgariškų namų (XVIII–XIX amžiaus) gatvelės su renesanso laikus menančiais inkliuzais.
Antrajame tūkstantmetyje pr. m. e. įkurtas Neseberas yra įtrauktas į pasaulinį UNESCO paveldo sąrašą ir vadinamas miestu-muziejumi. Miestelis ypač klestėjo helenistinės Romos ir Bizantijos laikais. Nesebero amatininkai ir pirkliai buvo žymūs visoje Pietryčių Europoje.
XV a. Neseberą okupavus turkams, auksiniai laikai salos gyventojams baigėsi. Tiesa, turkams nepavyko sunaikinti kultūrinio ir religinio Nesebero paveldo. Kai 1878 m. Bulgarija išsivadavo iš Otomanų imperijos, Neseberas tapo nepriklausomu miestu, o1886 m. jis buvo perduotas Bulgarijos nuosavybėn.
Iki šiol Neseberą juosia dar antikos laikais statyta gynybinė siena. Kylant Juodosios jūros vandens lygiui, sieną vis labiau semia vanduo.
Nesebere yra išlikusių helenistinių griuvėsių – Akropolis, Apolono šventykla. Mieste galima apžiūrėti ir helenistinio laikotarpio nekropolį. Stebina ir tai, kad miestelyje yra daugybė bizantiškų cerkvių – vienos jų išlaikusios kone pirminį savo pavidalą, kitos – gerokai apgriuvusios.
Turistų dėmesio sulaukia visoje Bulgarijoje garsi Šv. Sofijos cerkvė, kuri anksčiau buvo miesto metropolito rezidencijos dalimi. Cerkvė buvo pastatyta V–VI amžiuje.
Neseberas išskirtinis ir tuo, kad kone visų miestelio namų pirmojo aukšto plotas – mažesnis nei antrojo. Tokie namai praeityje buvo statomi siekiant sumažinti žemės mokestį.
Bulgariška ramybė
Nuo lankomų objektų gausybės galima ir pavargti. Todėl daugelis susigundo tiesiog prisėsti vienoje iš gatvės kavinių ir stebėti, kas vyksta aplink. Vienur būriuojasi grupės turistų, kitur bulgarė močiutė skina vynuoges nuo krūmo, kuris auga jos kieme.
Akmenimis grįsta gatvele traukia iš pamaldų grįžtantys vietiniai žmonės. Aplink vis šmėžuoja dailūs katinai ir tingūs šunys, kurie, rodos, gyvena čia per amžius.
Net patys neseberečiai juokauja, kad čia – kitaip nei visoje Bulgarijoje: ramiau, sėsliau, tyliau. Tiesa, prie to irgi reikia priprasti.