Po ilgos žiemos ir gerokai užsitęsusio pavasario nemažai žmonių tikina esantys išvargę, todėl vasaros laukia lyg išganymo. Tuomet bus galima papramogauti ir pailsėti už visus metus.
Verslo konsultantas ir asmeninio gyvenimo būdo treneris Andrius Jarašiūnas nuostatą, kad atostogauti būtinai reikia vasarą, vadina atgyvena ir vaikystės prisiminimais.
„Daugelio žmonių galvose vis dar įsitvirtinusi mintis, kad atostogas būtina imti vasarą ir geriausia visas iš karto. Šis įprotis atėjo iš sovietinių laikų, kai beveik visi žmonės ilsėdavosi tik vasarą.
Be to, visi su ilgesiu prisimename mokyklos laikus, kai pavasarį užverdavome klasės duris ir jas atverdavome tik rudenį“, – sakė A. Jarašiūnas.
Kauniečio teigimu, vieno atsakymo, kada eiti atostogų, nėra ir negali būti, nes kiekvienas žmogus turi skirtingų poreikių bei pomėgių. Tačiau tie, kurie jaučiasi pervargę nuo darbo, tikrai neturėtų laukti birželio. Puikiai pailsėti galima visais metų laikais.
– Kiek kartų per metus reikėtų ilsėtis?
– Nepritariu žmonėms, kurie atostogų eina vieną kartą keturias ar daugiau savaičių. Žinoma, per tą laiką jie gerai pailsi. Tačiau tai daro tik kartą per metus, o atostogauti reikėtų mažiausiai du kartus.
Mūsų šalies įstatymai numato, kad vienų atostogų trukmė privalo būti ne trumpesnė nei 14 dienų. Su tuo reikia sutikti, nes per vieną savaitę ne visai spėjama pabėgti nuo darbų. O juk atostogų tikslas – atsipalaiduoti, pailsėti, patirti naujų įspūdžių ir sukaupti jėgų.
– Dalis žmonių per atostogas vyksta į Lietuvos pajūrį ar egzotiškas šalis, tačiau tai leisti sau gali ne visi. Kaip pailsėti tiems, kurie turi ribotą biudžetą?
– Kaip pailsėsite, lemia ne vien pinigai. Svarbiausia per atostogas bent trumpam pakeisti aplinką, kurioje paprastai esate. Jeigu dėl finansinių galimybių ar kitų priežasčių negalite išvykti kur nors toliau, surenkite bent kelias išvykas po Kauno ar greta esančių miestų apylinkes.
Pakeliauti galite dviračiais, automobiliais ar autobusais. Išmėginkite ekskursijas laivais ar tiesiog sėskite į traukinį, kuriuo greičiausiai važiavote prieš daugybę metų. Įsitikinsite, jog net maži dalykai daro stebuklus. Dar labai svarbu per atostogas gerai išsimiegoti, niekur neskubėti, ryte ramiai pasimėgauti kavos ar arbatos puodeliu.
– Ar būtina poilsį planuoti iš anksto? O gal tai, kuo užsiimsite, geriausia nuspręsti išėjus atostogų?
– Užsienyje yra nusistovėjusios tam tikros tradicijos – planuoti atostogas metams ar bent pusmečiui į priekį, tiksliai žinant atostogų grafikus.
Lietuvoje tokių tradicijų dar nėra. Ne visi gerokai iš anksto žino, kada eis atostogų, ir tik nedidelė dalis numano, ką jų metu veiks. Didžiausia klaida atostogas planuoti tada, kai jų jau išėjote. Dažnai žmonės išeina atostogų ir laukia pigių paskutinės minutės pasiūlymų, kad galėtų išvykti į kokią egzotišką šalį. Tačiau per atostogų piką tinkamo siūlymo galima ir nesulaukti, ypač jeigu išėjote savaitės ar dviejų savaičių poilsio. Tokiu atveju neišvengsite įtampos ir nusivylimo.
– Kokias dar klaidas žmonės daro per atostogas, kad grįžę į darbą jaučiasi nepakankamai pailsėję?
– Nemažai žmonių Lietuvoje per atostogas ne ilsisi, o tvarko asmeninius reikalus: keičia pasus ar kitus dokumentus, gydo dantis, lankosi pas kitus medikus, kuopia ar remontuoja namus. Dažnas po tokių atostogų žmogus jaučiasi labiau pavargęs, nei eidamas į darbą. Geriausia būtų šiuos reikalus susitvarkyti dar iki atostogų.
Jei nepavyksta, vis tiek nereikėtų per vieną ar dvi savaites mėginti atlikti tai, kas susikaupė per visus metus.
– Saugodami darbo vietas dalis žmonių neina ilsėtis, nes bijo papildomos rizikos likti bedarbiu. Netrūksta tokių, kurie neslepia turį sukaupę ištisus mėnesius neišnaudotų atostogų. Ar kelerius metus nesiilsėjęs žmogus dirba taip pat našiai?
– Šiuo atveju tinka posakis: nuvarytus arklius nušauna. Pailsėti būtina ir fizinį, ir protinį darbą dirbantiems žmonėms. Juk kiekviename darbe žmogus pavargsta. Dėl to didėja nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė, žmonės dažniau serga.
Tai, kad darbuotojai neina kasmečių atostogų, dažnai susiję ne tik su baime netekti darbo. Dažnai skundžiamasi, kad darbdaviai laiku neišmoka atostoginių, todėl žmonės neturi už ką ilsėtis. Kiti neidami atostogų mėgina slėpti savo psichologines problemas, ypač nesutarimus šeimoje. Treti sako, kad oficialiai atostogaudami vis tiek eina į darbą, nes jų pajamos priklauso nuo rezultatų.
Pastaruoju metu padėtis keičiasi, nes įstatymai numato, jog kiekvienos įmonės darbuotojai kasmet privalo išnaudoti bent dalį jiems priklausančių atostogų.
Jeigu jie neatostogauja, tai gali būti traktuojama kaip Darbo kodekso pažeidimas. Be to, Darbo inspekcija atostogų piko metu vis dažniau įmones tikrina, ar jose nėra dirbama nelegaliai. Atostogauti žmones verčia ir tai, kad neišnaudotų atostogų pinigine kompensacija pakeisti negalima.
– Jeigu žmogus nutarė atostogas paskirstyti į dvi dalis, koks tarp jų turėtų būti laiko tarpas?
– Geriausiai, kai tarp atostogų praeina bent keli mėnesiai. Tačiau tai labai individualu, todėl jokių išankstinių taisyklių nėra.
Mėgėjai slidinėti dalį atostogų pasilieka žiemai. Tie, kuriems patinka grybauti, renkasi rudenį. Egzotiškų kraštų mėgėjai atostogauja pagal sezoną. Svarbiausia per atostogas pailsėti ir mintimis atitrūkti nuo rūpesčių ir darbų.