Surasti netoli Kauno apvažiavimo esantį kempingą tikrai nesunku. Pakanka ir ženklų, ir ieškoma vieta matosi pravažiuojant. Tiesa, pirmadienio vidurdienį kempinge testovėjo pora keliautojų automobilių, o pačių turistų nebuvo nė kvapo.
Žurnalistui fotografuoti nepastebėtam ilgai nepavyksta. Padarius vos keletą kadrų tenka susipažinti su kempingo direktore Jurgita Žabaliūniene. Priėjusi moteris maloniai pasiūlo savo pagalbą ir be užuolankų pasakoja apie stovyklavietės gyvenimą.
Prireikia vertėjo
Dažniausi kempingo svečiai – vokiečiai. Turistų iš šios šalies Kauno stovyklavietėje apsistoja daugiausia. Taip pat užsuka suomiai, kaimyninių Baltijos šalių gyventojai, pasitaiko prancūzų ar net svečių iš Rumunijos.
„Kartą keletą dienų buvo apsistoję rumunai. Iš mūsų virtuvės jie padarė tikrą Rumuniją. Tai buvo vien jų teritorija – su daug daržovių ir rumuniškos tvarkos. Tačiau išvažiuodami viską puikiai sutvarkė“, - egzotiškus svečius linksmai prisiminė J. Žabaliūnienė.
Tuo tarpu dažniausiai į kempingą užsukantys vokiečiai pasižymi jiems būdingu tvarkingumu. Kempingo darbuotojus kartais stebina tik tai, kad kai kurie keliautojų ekipažai apsistoja keletui dienų, bet net neišeina iš teritorijos – guli gultuose ir nieko neveikia.
Tiesa, būna ir visai atvirkščiai besielgiančių keliautojų, kurie Kauną ir apylinkes iškart leidžiasi apžiūrėti atsivežtais dviračiais.
„Beveik kiekviename namelyje ant ratų žmonės vežasi dviračius. Būna tokių keliautojų, kurie apsistoja pas mus, ir per tą laiką labai daug apvažiuoja dviračiais“, - tikino pašnekovė.
Tačiau daugiausia nesusipratimų kelia atvykėliai iš Prancūzijos. Nežinia kodėl, bet pusę Europos iki Lietuvos pravažiavę prancūzai visada puola dejuoti, kad lietuviško kempingo kainos jiems per didelės ir visą tai daro tik prancūzų kalba.
„Jei su vokiečiais ar kitais dar galima susikalbėti, galima vartoti tarptautinius žodžius, kitas kalbas, tai su prancūzais tikra bėda. Tenka sėsti prie kompiuterio ir naudotis „Google“ vertėjo paslauga“, - juokėsi moteris.
Tuo tarpu suomiams J. Žabaliūnienė negaili komplimentų. Galbūt dėl šiaurietiško mentaliteto bendrauti ir pildyti šių atvykėlių pageidavimus itin nesudėtinga.
Stebina įpročiai
Kalbėdama apie paplūdimio lankytojus J. Žabaliūnienė neslepia, kad kai kurie kauniečių įpročiai - sunkiai suprantami. Moteris tikina, kad poros šimtų metrų pločio paplūdimys yra tarsi padalintas į dvi dalis, kurias skiria lieptelis į vandenį.
„Jei iš arčiau įvažiavimo esančių šiukšlinių nespėjame išvežti šiukšlių, tai, ką palieka poilsiautojai, čia randame tvarkingai sudėta aplink šiukšlines. Tuo tarpu kitoje liepto pusėje viskas būna numesta ten, kur buvo žmonės“, - stebėjosi direktorė.
Pašnekovė taip pat juokauja, kad paplūdimyje besilankantys kauniečiai greičiausiai yra priklausomi nuo saulėgrąžų. Šių sėklų lukštų ant laiptų galima rasti ne krūveles, o tikriausias krūvas. Lukštais teršiamas ir maudymvietės smėlis.
Kempingo darbuotojai iš žolės ar kitų vietų lukštus šluoja ar bando surinkti grėbliais. Tačiau didžiausiu galvos skausmu tampa būtent smėlyje paliktos šiukšlės. Jų rankiniu būdu surinkti beveik neįmanoma. Todėl galvojama apie specialią techniką, kuri purentų smėlį ir kartu atsijotų jame esančias šiukšles.
„Būna palikta ne tik lukštų, bet ir alaus kamštelių, nuorūkų. Kai visa tai susimaišo su smėliu, išrinkti rankomis beveik neįmanoma. Todėl galvojame apie specialios technikos pirkimą“, - sakė J. Žabaliūnienė.
Direktorė taip pat prisipažino, kad beprotiškai šiukšlinantiems kauniečiams kartais norisi iškrėsti nemalonų pokštą – keletą dienų nerinkti šiukšlių. Galbūt atėję į patinkančią maudynių ir poilsio vietą, bet pamatę, kad per šiukšles net nėra kur atsigulti, žmonės susiprotėtų labiau saugoti aplinką.
„Žinoma, to niekad nepadarysime, nes esame įsipareigoję viską tvarkyti. Tačiau pagundų kyla“, - atviravo J. Žabaliūnienė.
Po pokalbio su direktore tenka atlikti nedidelį eksperimentą – užkalbinti su kompanija ant smėlio gulinčią ir saulėgrąžas čia pat spjaudančią merginą. Paklausta, ar jai bus malonu gulėti šiukšlėse kaunietė sutrinka, bet savo užsiėmimo nemeta.
Problemos nemato ir jos kompanionai. Iš keleto paplūdimyje kalbintų žmonių, lukštų jūra nepatenkinti buvo tik kiek vyresnio amžiaus poilsiautojai.
Šalia kempingo teniso kortų ir krepšinio aikštelės ant suoliuko sėdėjusi girta ir keiksmažodžiais dėmesį atkreipusi kompanija kiek netikėtai pasirodė itin tvarkinga. Keturi vyrai tikino nė už ką čia nepaliksiantys šiukšlių.
Žada plėstis
Kauno regiono kempingas šiemet daugiau svečių sulaukia ir dėl to, kad poilsiavietei pavyko patekti į įvairių šalių keliautojų katalogus. Būtent dėl šios priežasties planuojama teritorijos plėtra, nes šią vasarą pasitaikė dienų, kai nameliais ant ratų atvažiavę keliautojai sunkiai sutilpo.