Tokį maršrutą, sulaukęs svečių iš užsienio, parinktų Vilniuje gimęs ir šiuo metu jame gyvenantis vokiečių kalbos vertėjas ir fotografas mėgėjas Vincas Alesius (42 m.). Grupės „Skamp“ atlikėjo Viliaus Alesiaus vyresnysis brolis neabejoja, kad pakaktų 24 valandų susipažinti su Vilniaus dabartimi ir praeitimi.
Turistiniai maršrutai įprastai Vilniuje nusidriekia istorinėmis vietomis – po Katedros aikštę, Valdovų rūmus, Gedimino pilį ar Trijų Kryžių kalną. Tokią išvyką galite rekomenduoti ir savo svečiams.
Bet Vilnius – ne tik Lietuvos istorijos lobynas. „Svečiams pasiūlyčiau sėsti į bet kurio maršruto troleibusą ir išvysti vilniečių kasdienybę, įsitikinti, kokio socialinio sluoksnio žmonės važinėja viešuoju transportu. Manau, būtų įdomu“, – įsitikinęs V.Alesius.
Lazdynuose apsilankyti verta dėl dviejų priežasčių – sovietmečio architektūros ir Vilniaus televizijos bokšto, siekiančio 326,4 metro aukštį.
Prieš 40 metų pastatyti Lazdynai išsidėstę kalvotoje vietovėje, netoli Neries. Vienodi lyg degtukų dėžutės eilėmis surikiuoti daugiabučiai nesukuria monotonijos. Mat šiame kvartale, kurio architektai buvo apdovanoti Lenino premija, buvo palikta natūraliai augančio miško.
Tačiau Vilnius lyg ant delno atsivers, jeigu su svečiais apsilankysite Televizijos bokšte – pažvelgę pro 165 metrų aukštyje įrengto restorano „Paukščių takas“ langus matysite sostinės panoramą.
Iš aukštybių nusileidę ant žemės grįžkite į miesto centrą, tačiau į tą jo dalį, kuri retai lankoma turistų. Po Šnipiškes, kuriose pasitaiko benamių, bedarbių ir girtuoklių, patartina vaikščioti su palyda, nes bus saugiau.
Šnipiškės – buvęs Vilniaus priemiestis, pavadintas turtuolio pirklio Šnipio vardu, kuriam Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas buvo padovanojęs už Neries upės esančius didelius žemės plotus. Dabar šis rajonas – tarsi Vilniaus centre esantis kaimas su mediniais namais, šuliniais, gatvėmis klaidžiojančiais šunimis. Jeigu Šnipiškių pašonėje nebūtų iškilusių kelių dangoraižių, pamirštumėte, kad vaikščiojate sostinėje.
„Palydovai pravers ir šalia esančiame Kalvarijų turguje, nes gali tykoti kišenvagiai. Tačiau turgaus dėl to neaplenkite, nes prarasite galimybę pajusti vietos žmonių kasdienybės pulsą, pažinti tautinį kulinarijos paveldą“, – tvirtina V.Alesius.
Kontrastų ieškokite ir Užupyje – šiame senamiesčio kvartale, kurį menininkai vadina atskira respublika, akivaizdu, sena konkuruoja su nauja. Išvysite, koks buvo Užupis anksčiau, nes yra išlikusių nerestauruotų pastatų. Tačiau pamatysite ir kur įsikėlė naujakuriai, nes jų namų fasadai nudailinti.
Pavakare grįžkite į senamiestį, mat jis atrodys kitaip nei dieną. Sutemus pastebėsite daugiau spalvų: grožėsitės apšviestais pastatų fasadais, bažnyčių bokštais. „Nebūtina net lipti į Gedimino pilį ar Trijų Kryžių kalną, nes žvelgiant iš apačios jie apšviesti labai gražiai atrodo“, – patikina V.Alesius.
Dieną daug vaikščiojus po miestą ir važinėjus viešuoju transportu, vakare tikriausiai norėtųsi gauti peno skrandžiui ir sielai. Rinkitės tuos restoranus ar kavines, kuriose matysite, kad vakarieniauja daug žmonių. Vadinasi, ta vieta yra mėgstama vilniečių, todėl ir jūs nenusivilsite. O pasisemti peno dvasiai V.Alesius siūlo Šv.Kotrynos bažnyčioje klausantis klasikinės muzikos koncerto. Gausiai dekoruota vėlyvojo baroko bažnyčia, tapusi koncertų sale, suteikia unikalią progą pajusti šventovės erdvės ir muzikos garsų dermę.
