Kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro
darbuotojais ir visais neabejingais Rytų Azijos kultūrai jie
penktadienį gana triukšmingai išlydėjo senuosius Juodosios gyvatės ir
pasitiko naujuosius Žaliojo arklio metus.
Šia Rytų šalių gyventojams svarbia proga VDU Politikos mokslų ir
diplomatijos fakultete surengta šventė, pristatytos kiniškų
Naujųjų metų tradicijos.
„Dėl suintensyvėjusios globalizacijos didžioji pasaulio dalis jau įprato
gyventi vakarietiškojo kalendoriaus ritmu. Tačiau kai kurios pasaulio
šalys išlaiko ilgalaikes tradicijas ir pažymi savo Naujuosius metus bei
kitas šventes pagal tradicinius kalendorius.
Vienas jų – kinų civilizacijos sukurtas Saulės ir Mėnulio kalendorius,
sudėtingai derinantis tarpusavyje Mėnulio ir Saulės ciklus. Tūkstančius
metų pagal jį buvo skaičiuojamas metas daugelyje Rytų Azijos šalių.
Kinijoje ir dar keliose valstybėse iki šiol išlaikyta tradicija
pažymėti šventes pagal senąjį kalendorių“, – sakė vienas renginio
organizatorių VDU Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas.
Susirinkusiuosius ypač domino, kodėl pagal kinų kalendorių, Naujieji
metai kasmet prasideda vis kitą dieną.
A.Zykas aiškino, jog metų pradžia skaičiuojama nuo jaunaties pradžios
– pirmosios Mėnulio ciklo dienos. Kadangi kinai pavasario pradžia
laiko vasario 4-ąją, artimiausia šiai datai Mėnulio jaunatis yra
laikoma Naujųjų metų pradžia.
Kiekvienus Naujuosius metus kinai vadina vienu iš 12 gyvūnų vardu. Šie
metai – Arklio ir ne bet kokio, o medinio žaliojo. Gyvūno spalvą ir
kilmę nulemia tai, kad greta 12 metų ciklo egzistuoja 10 vadinamųjų
dangiškųjų ramsčių. Jie susideda iš penkių elementų, pažymėtų tam
tikra spalva: medis – žalia, ugnis – raudona, žemė – geltona,
metalas – balta, vanduo – juoda. Kiekvienas elementas kartojasi
dvejus metus iš eilės.
Renginio metu vyko mugė, kurioje buvo galima paragauti rytietiškų
patiekalų, išmokti kiniškų rašmenų, pasigaminti mielus suvenyrus ar jų
įsigyti.
Iš Kinijos atvykusios Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto
darbuotojos rodė laimę nešančius amuletus, japoniško popieriaus
lankstymo meno mokė Lietuvos origamio draugijos atstovai.
Su Rytų kraštais susijusius leidinius pristatė žurnalo „Kelionės ir
pramogos“ autoriai ir Pasaulio lietuvių centras, o studentiški klubai
„Hashi“, „Wu Wei“ bei „Hallyu“ visus besidominčius supažindino su savo
veikla.
Vakare veiksmas persikėlė į Rytų kultūros studiją „Wudang Tao“.
Susidomėjimas Rytų šalių kultūra ir tradicijomis Kaune auga. VDU šiuo
metu 100 studentų mokosi kinų, 60 – japonų, 30 – korėjiečių kalbos.
Šiuo metu šiame universitete studijuoja 6 studentai iš Japonijos ir 20
korėjiečių.