Argentina: nauja palyda ir iššūkis fotografuoti telefonu

Taigi paliekame Vilnių. Nežinau, kaip kitiems, bet man kelionės yra pats stipriausias narkotikas. Gal net stipresnis nei lašiniai ukrainiečiui ar alus mano šauniausiam bičiuliui – gerajam Sigitui, kuris, beje, yra nenaudėlis. Kodėl? Nes šį kartą nepalaikė kompanijos. Jis pats tobuliausias bendrakeleivis bet kurioje kelionėje. Bet apie viską – nuo pradžių.

Visada reportažus iš kelionių darydavau profesionalia technika, o šįkart pabandžiau mobiliuoju telefonu.<br>M.Siruso nuotr.
Visada reportažus iš kelionių darydavau profesionalia technika, o šįkart pabandžiau mobiliuoju telefonu.<br>M.Siruso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Sirusas, specialiai lrytas.lt, Diuseldorfas (Vokietija)

Feb 1, 2014, 1:20 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 8:06 PM

Kas nutinka, kai besidarbuodamas per ilgai užsisėdi prie kompiuterio? Man kyla noras arba atsiversti kokio nors tobulo fotografo puslapį ir pasisemti įkvėpimo iš jo darbų, arba praversti kad į „atostogų piratų“ pasiūlymus bei trumpam pasvajoti.

Ir ką aš matau šį kartą? Nagi, pasiūlymas suvalgyti geriausią pasaulyje didkepsnį už padorią kainą, pakeliui pasigrožint dar šiuo bei tuo. Taigi nieko nelaukdamas paskambinu draugui: „Sigi, jungiesi?“ Šis atsako, kad ne, nes jam nepatinka tarpinė stotelė.

Antroji galimybė – „salės pagalba“. Pora sakinių „veidaknygėje“, ir netrukus bendrakeleivių atsiranda. Ir ne bet kokių – tai du profesionalūs fotografai Giedrius ir Mindaugas.

Na, bet gal užtenka kalbėti mįslėmis. Taigi šį kartą skrendame į Argentiną, o mūsų tarpinė stotelė bus Marijampolė. Žinoma, juokauju, iš tiesų – Majamis. Prieš užsakydamas bilietus per „Expedia“ nusiunčiu laišką „atostogų piratams“, noriu sužinoti, ar įmanoma prasitęsti persėdimo laiką nemokant daugiau už bilietus. „Žinoma“, – atsako jie.

Pasirodo, užsakant bilietus tereikia išsiaiškinti, kur bus tarpinės stotelės, ir pasirinkti „multiple destinations“.

Susitvarkome taip, kad vietoj trijų valandų Majamyje praleistume keturias naktis. Tą patį padarome su grįžimo stotele Niujorke – vietoj kelių valandų šiame mieste pabūsime beveik tris dienas.

Kadangi visiems įdomu sužinoti kainą, pasakysiu, kad šis malonumas kartu su skrydžiu pigiosiomis oro linijomis iki Diuseldorfo ir atgal kainuoja 2253 litus. Argi galima atsisakyti tokio pasiūlymo? Aš nesugebu. O tada, kai jau pervedi savo kruvinu prakaitu uždirbtus pinigus už bilietus, pradedi galvoti, iš kur gauti likusią sumą, kurios prireiks keliaujant. Laikas iki kelionės prabėga nejučia ir…

Kylame iš Vilniaus skraidančiu lėktuvu, pilnu dėl kažko susirūpinusių ir suirzusių žmonių. Gal ryškios didžkukulio spalvos tėviškės dangus taip žmones veikia?

Beje, visiems rekomenduoju smagią pramogą skrendant „rajenu“. Tautiečiai turi seną kaip Trakų pilis tradiciją – paploti lėktuvui nusileidus. O aš, vos lėktuvas savo ratais pasiekia žemę ir pasigirsta pirmieji alodismentai, siūlau sudainuoti tai progai ar šaliai tinkančią dainą.

Per šią kelionę mūsų trijulė atlieka „Oh Tannenbaum“ (kas nežino, tai vokiška kalėdinė dainelė). Patikėkit, nuostabus jausmas – tu dainuoji, o visas lėktuvas ploja.

Oro uostas, kuriame leidžiasi „rajenas“, bilietuose tik skambiai pavadintas Diuseldorfu. Iš tikro tai buvęs karinis oro uostas kažkur viduryje laukų, maždaug trys dienos kelio pėsčiomis miškais iki paties Diuseldorfo arba gera valanda traukiniu, prieš tai pasinaudojus autobusu.

Viešbutį Diuseldorfe pasirinkome internetu pagal vietą. Norėjome, kad jis būtį tarp stoties ir senamiesčio. Atsiėjo jis mums ne pigiai – už trivietį kambarį sumokėjome 75 eurus (per 250 litų).

Tai, ką čia pamatome, dvelkia neapsakoma prabanga, kurios apgailėtinas analogas regėtas tik Šešuolėlių dvare (skaityti su ironija). Mūsų numerio dušas stovi pačiame kambaryje. Plastikinė kabina pastatyta priešais lovą, kad du gulėdami lovoje galėtų stebėti, kaip prausiasi trečias.

Šiurkščiai juokaujant, nebereikia net kanalo, pažymėto raide „S“. O iš tiesų tai sukelia labai keistų minčių galvojant, kokia išties šio kambario paskirtis. Ir pasitikėk, žmogau, nuotraukomis viešbučio interneto svetainėje.

Dėl viso to šiame kambaryje nesinori ilgiau užsibūti, tad išeiname patyrinėti miesto, kuriame jau teko pabuvoti, bet tik kartą ir tik vieną tamsų vakarą prieš daug daug metų. Tąkart miestas man nepaliko jokio įspūdžio – nei gero, nei blogo. Per mažai laiko jame praleidau.

Koks įspūdis dabar? Įsivaizduojate Vilnių per Kaziuko mugę? Žmonių beveik tiek pat. Tik tądien buvo paprastas šeštadienis ir nei verbos, nei kitos liaudies meistrų gėrybės gyventojų lauk neviliojo, o iki Kalėdų dar buvo geras laiko gabalas.

Pats miestas nėra labai gražus, kaip ir dauguma Vokietijos didmiesčių. Reikia padėkoti sąjungininkų aviacijai, kuri pasidarbavo prieš septynis dešimtmečius. Sakoma, kad amžinojo Diuseldorfo varžovo – Kelno katedra per bombardavimus išliko tik todėl, kad ypač aukšti jos bokštai bombonešių pilotams buvo labai geras orientyras.

Kas dar krenta į akis? Tai, kad mieste išties daug „vartojančių“ žmonių, bet nesutinkame nė vieno „persivartojusio“. Žmonės alų ir vyną gurkšnoja susėdę skveruose, paupyje, ir galvos niekam dėl to neskauda. Taip, sutinku, čia geriančių žmonių kultūra kiek kitokia nei mūsų tautiečių.

Gana komiškai įsimaišiusi toje minioje atrodo mergina, panaši į prostitutę ar mažų mažiausiai striptizo šokėją. Ji vis bando „išlaužti“ seksualią pozą aplink strikinėjančiam garbaus amžiaus fotografui.

Na, bet ir pas mus užtenka „seksualumobombų sprogimų“ prie Baltojo tilto. Skirtumas tik toks, kad apie vokiškus sprogimus vargiai kas parašys spaudoje.

Beje, lyrinis nukrypimas apie tada dar tik būsimą kelionę. Vieną vakarą bendraujant su vaikinais iš „Samsung“ jie iškėlė mintį, tiksliau – pasiūlė: „Visada reportažus iš kelionių darai profesionalia technika, o tu padaryk tai mobiliuoju telefonu.“

Iššūkį priėmiau, pasakiau, kad padarysiu. Nors jei jau sąžiningai, tai dėl viso pikto kuprinėn įsimečiaudar ir veidrodinį aparatą. Ne tą, su kuriuo paprastai dirbu, – atsarginį,paprastesnį ir be maišo objektyvų. Bet dėl viso pikto.

Juk, kol nepabandysiu, nepatikėsiu, kad mobiliuoju galima nuveikti ką nors daugiau, nei nusifotografuoti prie veidrodžio atstačius ančiuko lūpas. Kaip seksis, netrukus sužinosiu ir aš.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.