Nors taikingi portugalai tokių karnavalo tradicijų neturi, vis dėlto per didžiausią pavasario šventę nepraleidžia progos kandžiai pasišaipyti iš nemėgstamų politikų ir gyvenimo aktualijų.
Kadangi Užgavėnių antradienis Portugalijoje laisva diena, ši šventė daugelio, ypač vaikų ir jaunimo, švenčiama iš širdies ir su karnavalo siautuliu. Nors įvairiuose Portugalijos miestuose rengiamos kaukių eisenos spindesiu neprilygsta garsiajam Rio de Žaneiro karnavalui, linksmybių ir čia netrūksta, o šventė trunka kelias dienas: prasidėjusi penktadienį, baigiasi tik antradienio vakarą.
Į Braziliją karnavalo tradicijos atkeliavo iš Portugalijos, tačiau laikui bėgant kai ką iš Rio de Žaneiro karnavalo perėmė portugalai. Todėl dabar ir Portugalijoje dauguma karnavalų neatsispiria sambos ritmams.
Labiausiai senovinių karnavalo tradicijų laikomasi nedideliame Portugalijos Toreš Vedrašo mieste, esančiame maždaug už 40 kilometrų nuo Lisabonos. Čia pirmosios persirengėlių eisenos pradėtos rengti 19 a. pabaigoje.
Dabar Toreš Vedrašo Užgavėnių karnavalas pretenduoja būti įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą.
Kasmet dalyvauti Užgavėnių karnavale į Toreš Vedrašą suvažiuoja per 350 tūkst. svečių. Tai keturis su puse karto daugiau, nei čia yra gyventojų. Vietos žmonės taip pat entuziastingai įsitraukia į linksmybių sukūrį pasipuošę maskarado kostiumais ir kaukėmis.
Toreš Vedrašo savivaldybės atstovų teigimu, karnavalas regiono ekonomiką papildo maždaug 9 mln. eurų. Nemažai pinigų surenkama vien iš bilietų. Įėjimas į šventės teritoriją kainuoja 5 eurus (apie 17 Lt).
Šių metų karnavalo tema – televizija ir jos herojai: nuo garsiausių TV šou prodiuserių iki dažniausiai ekranuose mirguliuojančių politikų ar sportininkų.
Žiemos pabaigą Portugalijoje žymi ne tik Užgavėnių karnavalas, bet ir migdolų medžių žydėjimo šventė. Ji taip pat minima įvairiais renginiais: koncertais, amatų ir gardėsių mugėmis.
Migdolų žydėjimo šventė vasario pabaigoje – kovo pradžioje labiausiai švenčiama šalies šiaurėje, tačiau šių baltais žiedais vasario mėnesį pražystančių medžių gausu ir Portugalijos pietuose.
Pasak legendos, prieš daugelių amžių, kai Portugalijos teritorijoje karaliavo maurai, valdovas Ibn-Almundimas vedė princesę Gildą iš šiaurės. Nors abu labai mylėjo vienas kitą, princesė toli nuo namų nesijautė laiminga, nes ilgėjosi sniego. Mylimos žmonos liūdesys draskė valdovui širdį. Vieną dieną jodinėdamas po apylinkes jis pamatė baltais žiedais aplipusį medį. Taip jam kilo mintis migdolmedžiais apsodinti visą lauką.
Kai idėja buvo įgyvendinta ir migdolų sodas pražydo baltais žiedais, valdovas pakvietė žmoną pažvelgti pro rūmų langą. Prieš princesės akis, kiek tik galėjo užmatyti, baltavo pusnis primenantys medžių žiedais.
Nors žydintys migdolų sodai iš toli rodosi kaip sniegas, Portugalijoje jie yra prasidedančio pavasario pranašai.
