1925 m. Ženevoje (Šveicarija) vykusioje pasaulinėje vaikų gerovei skirtoje konferencijoje pirmoji vasaros diena buvo paskelbta Tarptautine vaikų gynimo diena. Kas yra vaikų gerovė, žinome visi. Tai saugumas ir meilė, teisė gyventi su mama bei tėčiu, bendravimas su bendraamžiais, lavinimasis, teisė žaisti ir teisė į privatumą. Tai pagarba ir rūpestis. Žinome ir šventai to laikomės, todėl šiandien galime švęsti.
Praėjus mėnesiui po motinos dienos, pirmąjį birželio sekmadienį, minime Tėvo dieną. Kodėl ji taip retai prisimenama? Pagalvokite patys: kad taptum motina tenka pirmiausia ryžtis vaiką išsaugoti, po to – išnešioti, atsisakyti galimybių prižiūrint jį mažą ir kęsti užaugusiojo išdaigas. O kad taptum tėvu dažnai pakanka plyšusio prezervatyvo.
Todėl šiandien sveikiname tik tikrus tėčius – kurie augino, rodė pavyzdį, gynė ir kuriais tiesiog buvo galima girtis prieš draugus: „Užtat mano tėtis…“.
Portugalijai priklausančio Azorų salyno diena. Švenčia gyventojai, tikimės ugnikalniai nuo saliutų susilaikys. Kambodžoje - Nacionalinė medžių sodinimo diena. Tunise Pergalės diena paminimos 1959 m. šalies konstitucijos priėmimo metinės. 1994 m. nepriklausomybę atgavusioje Palau salynų valstybėje – Prezidento diena.
Šiandien Kanadoje labai trūksta K. Uokos ir P. Gražulio. Ten vis dar prisimenama buvusi Nacionalinė diena prieš homofobiją (šiuo metu perkelta į gegužės 17 d.), tad vyrai turėtų ką pasakyti. 2005 m. šią dieną po mirties buvo apdovanotas Kanados premjeras Pierre Trudeau, išbraukęs iš kriminalinio kodekso straipsnius dėl gėjų. Prisimenama garsi jo frazė: „Ne valstybės reikalas, kas vyksta tautos miegamuosiuose.“
Na, o jei ir dabar nežinai, ką daryti – minėk Monetos metimo dieną. Iškris herbas – švęsi tėvo dieną, o skaičius – bėgsi ginti vaikų. Galima ir atvirkščiai. Suprantame, kad nerimta, bet ko norėti iš pirmosios vasaros dienos, kuri dar ir sekmadienis?
