Pirmasis dainininkas, kurio delno atspaudu nuspręsta atgaivinti jau 10 metų užgesusią iniciatyvą, bus šiemet 20 metų sukaktį švenčiančio populiariosios muzikos festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“ pagrindinis rengėjas Žilvinas Žvagulis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Šeštadienį Ž.Žvagulis scenoje įspaus savo delną į molio ruošinį, iš kurio bus pagamintas bronzinis atspaudas.
Anot Neringos miesto mero Dariaus Jasaičio, plokštė su Ž.Žvagulio delno atspaudu alėjoje turėtų atsirasti kitais metais, kai bus baigta centrinės Nidos miesto aikštės rekonstrukcija.
Ketina įamžinti Šaprą
Gali būti, kad alėja bus pratęsta dar šios vasaros pabaigoje.
Festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“ įkvėpėjas Arūnas Valinskas neatsisako savo idėjos įamžinti prieš metus iš gyvenimo pasitraukusį aktorių Vytautą Šapranauską.
„Paties Šapro nebėra, bet yra jo atvaizdas – sūnus, kurio delną ir panaudosime“, – teigė žvaigždžių alėjos Nidoje sumanytojas A.Valinskas.
Šis dar pernai kilęs sumanymas iki šiol dar neįgyvendintas, nes iki galo nėra nuspręsta, kurioje Nidos vietoje alėja bus tęsiama.
Teks rūpintis pačiam kurortui
Meras D.Jasaitis linkęs žvaigždžių alėją palikti dabartinėje vietoje. Kurorto vadovas teigė, jog kitais metais rekonstravus centrinę miesto dalį pagrindinėje aikštėje bus numatyta vieta alėjai pratęsti.
„Čia atsiras vietos ne tik popmuzikos atlikėjams, bet ir su Neringa susijusiems žinomiems muzikantams, menininkams, dailininkams, rašytojams.
Garsių ir nusipelnusių žmonių Lietuva turi tiek, kad jų delnų įspaudais galima apjuosti visą aikštę“, – savo šlovės alėjos vizija dalijosi D.Jasaitis.
Neseniai Neringos savivaldybė nusprendė perimti šią privačią iniciatyvą ir pati rūpintis tako priežiūra bei žvaigždžių tako papildymu naujais delnų įspaudais.
Didžiausias rūpestis – restauruoti esamas plokštes. Kai kur jau yra išblukę užrašai, ėmė trupėti plytos, į kurias įmontuoti bronziniai delnų atspaudai.
Tradicijos netęsė 10 metų
Populiariosios muzikos atlikėjus ir festivalio „Benai, plaukiam į Nidą“ laureatus pagerbiantis žvaigždžių šlovės takas Nidoje buvo atidarytas 1998 metais.
Tuomet take atsirado pirmieji aštuoni Lietuvos atlikėjų delnų atspaudai: Veronikos Povilionienės, Česlovo Gabalio, Rositos Čivilytės, Vytauto Kernagio, Stasio Povilaičio, Ovidijaus Vyšniausko ir Gyčio Paškevičiaus.
Šlovės take atsirado vietos ir nuo 1994 metų Nidoje rengiamo festivalio sumanytojo bei organizatoriaus A.Valinsko delnui.
Iš pradžių buvo stengiamasi šlovės taką naujais atspaudais papildyti kasmet. Po metų čia atsirado žinomai popgrupei „Studija“ skirtas jos solisto Stepo Januškos bei Andriaus Mamontovo delnų atspaudai.
Po to tradicija buvo pratęsta tik po 5 metų, kai 2004 metais nauja plokštė atsirado Marijono Mikutavičiaus garbei.
Nuo to laiko festivalio rengėjų entuziazmas pagerbti Lietuvos atlikėjus užgeso ir takas nebuvo papildytas iki šiol.
Latvijoje pagerbta daugiau atlikėjų
* Lietuvoje popmuzikos atlikėjų, žinomų muzikantų bei garsių grupių yra ne ką mažiau nei kaimyninėje Latvijoje, bet Liepojoje esantis šios šalies populiariosios muzikos atlikėjų šlovės takas yra kur kas ilgesnis.
* Zivju gatvėje 2006 metais atidarytoje Latvijos muzikos garbės alėjoje šiuo metu yra 57 plokštės su šios šalies muzikantų, dainininkų, muzikos grupių narių delnų atspaudais bei jau mirusių atlikėjų vardais.
* Gerokai anksčiau nei Liepojoje atsiradusioje Lietuvos popmuzikos žvaigždžių šlovės alėjoje Nidoje kol kas yra pagerbta tik 10 atlikėjų bei grupė „Studija“.