„Esu Druskininkų patriotas, čia gimiau, bet nenoriu girti šio miesto, nenoriu, kad čia suvažiuotų visa Lietuva, nes tada nebūtų kur automobilių statyti“, – juokavo humoristas.
Praėjusį savaitgalį 220-ąjį jubiliejų švenčiantis Druskininkų kurortas šurmuliavo nuo aušros iki aušros. Vitalijus neliko nuošalyje, nes kartu su žmona Inga ir dukra Evita dalyvavo teatralizuotose šventinėse eitynėse.
Vasarą kurorte netrūksta įvykių – čia dažnai rengiamos amatų ir tautodailės dirbinių mugės, folkloro ansamblių pasirodymai, sporto varžybos, koncertai po atviru dangumi, šviesų instaliacijos. Jei kas nors pavargsta nuo tokių renginių, V.Cololo pataria išsinuomoti dviratį ir patraukti prie Vijūnėlės tvenkinio arba į mišką.
Humoristas taip pat mėgsta važinėti riedlente, žaisti su draugais tinklinį prie Vijūnėlės tvenkinio įrengtoje puikioje aikštelėje. Smagu maudytis ir prie Leipalingio esančiame ledyninės kilmės Avirio ežere. Jo gylis vietomis siekia net 32 metrus, tad vanduo būna vėsus net karštą dieną.
Kurorte yra puikių maršrutų dviratininkams – galima nuvažiuoti iki Grūto parko, Švendubrės, prie Velnio akmens arba iki Meilės salos, esančios Nemune. Toks žygis nėra varginantis, nes pušynų oras švarus, todėl lengva kvėpuoti.
Kaip tikras druskininkietis Vitalijus palydi savo svečius prie Grožio šaltinio (1) – prie trykštančios mineralinio vandens versmės Nemuno krante.
„Šio mineralinio vandens niekas neragauja, juo tik skalaujama gerklė, prausiamas veidas, bet tikras druskininkietis visada stengiasi ką nors apmulkinti“, – juokavo V.Cololo.
Greta Grožio šaltinio yra Druskininkų gydyklos (2) – XX amžiaus šeštojo dešimtmečio architektūros palikimas, čia galima paragauti dviejų rūšių mineralinio vandens: „Aušra“ ir „Druskininkai“.
Mineraliniai šaltiniai ir gydomasis purvas – Druskininkų turtas, garsinantis vietovę nuo XVIII amžiaus. 1794 metais didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis dekretu paskelbė Druskininkus gydomąja vietove. Nuo to laiko pradėta skaičiuoti kurorto istorija (3). Ją pasakoja Druskininkų miesto istorijos muziejus (4), įsikūręs buvusioje įžymioje viloje „Linksma“ ant Druskonio ežero kranto. Čia ilsėdavosi Lenkijos maršalas Jozefas Pilsudskis, kurio širdis palaidota Vilniuje, Rasų kapinėse. Šis muziejus turi puikią senovinių atvirukų kolekciją, bylojančią apie kurorto praeitį ir įžymius žmones.
Kurortas dovanojo pasauliui du genijus – dailininką ir kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (1875–1911), kurio atminimui skirtas memorialinis muziejus, ir žydų kilmės skulptorių Žaką Lipšicą (1891–1973), kurio vardu pavadintas skulptūrų parkas Druskininkuose.
V.Cololo patarė pasivaikščioti Vilniaus alėja, aplankyti Grūto parką (5) – čia kavinėje galima užsisakyti strutienos salotų. Ne vienas virėjas šiame kurorte konkuruoja siūlydamas paskanauti dzūkiškų ir kaukazietiškų patiekalų. „Taip jau atsitiko, kad šašlykas tapo mėgstamiausiu lietuvių valgiu“, – juokavo V.Cololo.
