Aš myliu vėjo muziką...
Pučiam padangas ir riedame į Mui Ne (dar kitaip mūsų vadinamą Vietnamo Palangą arba nepadoriu rusišku epitetu, vietoj M tariant Ch). Puiku, vadinti Palanga mums priimtiniau, ir ji pasitinka mus tiesiog fantastiškai! „Hey! Labas Silva!!!” (taip, draugai, aš kalbu apie tą pačią Silvą iš radijo stoties Zip FM, kuri su šeima čia nusėdusi jau kurį laiką).
„Sveikučiai mielieji, būsim kaimynais!” – raktus nuo mūsų kambario paduoda Silva, o jau po pusvalandžio drauge kertame skaniai ant griliaus pakeptą krokodilą (tarp kitko, krokodiliena labai geras reikalas. Laižome pirštus).
Kitą dieną paplūdimy sutinkame dar kelis lietuvius ir dar kelis, o po to dar truputį daugiau, ir mudu su žmonele pasijuntame tikrai lyg lankytumėmės prie Baltijos jūros. „Ką jūs? Kur naujus?” – plačia, balta šypsena mesteli keliauninkas ir menininkas L.Karalius, nešdamasis po pažastimi jėgos aitvarą! Oho, arba aš kažko nesuprantu, arba Mui Ne tikrai antroji Palanga. Galima sakyti, kad plati lietuvių bendruomenė pirmą kartą mano kelionių istorijoje taip tautiškai pagardina šią sotelę, kurioje įgyvendinu ir vieną iš savo svajonių – jėgos atvaras! Jėėė!!!
Įdomu, ar rytoj pūs ar ne? Čia populiariausia frazė: „Šiandien pučia!!!”, nes, ko gero, Mui Ne daugiau nebūtų ką veikti be jėgos aitvarų. Mano instruktorius ir kaitų genijus Audrius (beje, vienas iš šios sporto šakos pradininkų Lietuvoje) kasdien mane muštruoja, ir aš vis jaučiu, kaip vėjas man paklūsta (nors, tiesą sakant, nelabai)...„
Žinai, kodėl tave vėl išlupo į orą? Nes tu neatleidai baro, kiek kartų sakiau!!!” – pakėlęs pirštą šaukia Audriukas, ir aš kaip paklusnus mokinukas tik linksiu galva ir patikinu, kad daugiau tai nepasikartos (spėkite iš vieno karto, ar manęs daugiau neišplėšė į orą iš vandens?).
Įdomūs pokalbiai su L.Karaliumi, kuris šiuo metu itin susidomėjęs saule ir jos teikiama energija kiekvienai gyvai būtybei. Nuostabūs šeimyniški vakarai su Silvos šeima, siurbčiojant vietnamietišką arbatą ar gardžią kavytę. Daug saulėlydžių. Dar daugiau anekdotų.
Neatsimenu, kada tiek daug juokėmės ir taip žiauriai valgėme (turiu minty krokodilą ant griliaus, strutį, gyvatės kotletus, omarą, keptą ungurį, įvairiausių moliuskų, kebabų, mėsainių ir t.t. (apie vaisius net nekalbu: vegetarams Mui Ne – tikras rojus)!
Tarp kitko, apie maistą čia būtų galima pasakoti be atsikvėpimo, tačiau geriau pasikelti jėgos aitvarą į dangų ir pasikinkius vėją čiuožti vandens paviršiumi. Dievaži... Aišku, man dar dirbt ir dirbt, tačiau po 7 dienų jau rezultatas akivaizdus – aš čiuožiu vandeniu!!!
Audriukas plekšnoja man per petį ir šypsodamasis per ūsą giriasi bičiuliams, kad aš jo mokinys. Aš, žinoma, taip pat negailiu jam komplimetų – juk patys matote... Na, ką, jūra banguota, pakrantė vėjuota – viskas kaip ir pridera jėgos aitvarų kurortui.
Vienintelis erzinantis dalykas čia – tai ant kiekvieno kampo girdimos frazės: „Saška, davai, davai!” arba „Nu, rebiata, čio vy?”. Rusų kiekis pagal farengeitą čia sprogdina termometrus. Net restoranų iškabos rusų kalba! Va, tau ir Vietnamas. Bet, kaip sako mano vienas bičiulis, „nesikraunam, atsipalaiduojam, sukišam kojas į smėlį, suleidžiam dantis į krokodilą, ir pasaulis gražus!”.
Su broliukais lietuviais pasiorganizuojame vieną kitą išvyką aplink Mui Ne ar bendrą vakarienę ant jūros kranto. Esame toli nuo Lietuvos, bet bendrystė su saviškiais tokia jauki. Nuoširdžiai perduodu linkėjimus visiems visiems visiems!
Šį kartą taip trumpai, nes mane vėjas tiesiog pasigrobė ir užvaldė (priekaištauju sau, kad jau porą savaičių nesukūriau nė vieno gabalo... nieko, atsigriebsiu kylant Vietnamo šiaurės link).
Laikas krutinti batonus tolyn. Mūsų tikslas – amžinojo pavasario arba mažuoju Paryžiumi vadinamas Dalato miestas, įsikūręs vienoje aukščiausių Vietnamo vietovių. Draugai, susitiksim ten!
Daugiau kelionės įspūdžių oficialiame puslapyje: https://www.facebook.com/adomaitis.travel.diary
Šilti linkėjimai, Linas Adomaitis
P.S. Visai pamiršau paminėti labai reikšmingą detalę – aplink Mui Ne regioną didžiulėse plantacijose auginami drakono vaisiai. Iš čia didžioji dalis derliaus keliauja į Kiniją ir tik vėliau iš ten – į Europą. Na, žiauriai skanus reikalas ir sutikite su manimi - vienas gražiausių vaisių pasaulyje...
AZIJOJE SUKURTAS LINO ADOMAIČIO ALBUMAS "LAIKO MAŠINA" BUS GALINGAI PRISTATYTAS DRAUGE SU LIETUVOS VALSTYBINIU SIMFONINIU ORKESTRU JAU ŠIŲ METŲ SPALĮ DIDŽIAUSIUOSE LIETUVOS MIESTUOSE
