Lietuvos žmonės – žemdirbių karta - buvo kviečiami ne prie jūros, o į jūrą: žvejoti, plukdyti krovinius, buriuoti, keliauti.
Vėliau unikalią parodą išvys kauniečiai, o šventės metu ji įsikurs Klaipėdoje, Turgaus gatvėje.
Istorinės dokumentikos parodą į sostinę lydi per šimtą uostamiesčio atlikėjų. Jie surengs du koncertus: „Linkėjimai iš pajūrio“ ir „Sukurta Klaipėdoje“. Tai išankstinis klaipėdiečių kvietimas atvykti į patį jūriškiausią Lietuvos – jūrinės valstybės renginį – Jūros šventę, kuri vyks liepos 25-27 dienomis.
„Būtinai pastovėkite prie stendų ilgėliau, pamatysite įdomių archyvinių nuotraukų, sužinosite daug įdomybių, rasite intriguojančių citatų“, - sako viena iš parodos rengėjų Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Pirmoji jūros šventė įvyko 1934-ųjų rugpjūtį. Istoriniai dokumentai liudija, kokį dėmesį jai skyrė tuometis valstybės kultūrinis ir politinis elitas, valdžios atstovai ir pats prezidentas Antanas Smetona.
„Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosime. Jūros diena teprimena tatai visiems...“, - per pirmąją šventę ugningą kalbą rėžė tuometis valstybės vadovas.
Į pirmąją jūros šventę žmonės plūdo iš visos Lietuvos – perpildytais traukiniais, sunkvežimiais, baržomis, net karietomis. Tuomet Klaipėdoje gyveno 45 tūkst. žmonių, o į jūros šventę suvažiavo 60 tūkstančių.
Pirmoji jūros šventė surengta prieš 80 metų, šįmet ji kvies tęsti tradiciją 55 kartą. Jubiliejinę jūros šventę globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė. Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko manymu, tai įprasmina ir valstybės vadovų požiūrį į Lietuvą kaip jūrų valstybę.
"Visų laikų geriausia“ - toks šiemetinės šventės šūkis. Jos organizatoriai – viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ atstovai teigia, jog tai nereiškia, kad ši šventė bus geriausia. Turima galvoje puiki, jau 80 metų gyvuojanti tradicija. Bet viliamasi, kad ir šventė bus puiki.
Per tris dienas uostamiestyje bus surengta daugiau kaip šimtas įvairiausių renginių – ne tik tradicinių, bet ir visiškai naujų.
Išliks senieji, laiko išbandyti jūriniai akcentai – jūrininkų pagerbimo ceremonija prie „Albatroso“ paminklo, žuvusių jūrininkų pagerbimas jūroje ir krante, teatralizuota eisena „Jūros šventė ateina į miestą“, jūrininkų apdovanojimai, jūrininkų vakaras.
Ryškiu šventės akcentu taps šokančių fontanų šou „Iš meilės jūrai“. Jono kalnelio vandenyse fontanai šoks pagal gražiausias lietuviškas jūrines ir meilės melodijas. Vandens šokį lydės šviesų ir vaizdo projekcijų ant vandens efektai.
Jono kalnelyje vyks ir Latvijos nacionalinio baleto spektaklis „Gulbių ežeras“.
Šiemet šventės dalyviai galės šėlti ilgiau – vidurnaktį kruizinių laivų terminale vyks naktinės dūzgės – diskotekos.
Jubiliejinės šventės idėją atplukdys trys skirtingų spalvų žuvelės – vėtrungės, simbolizuojančios tris šventės etapus: mėlynoji – tarpukarį, raudonoji – sovietinius laikus, geltonoji – nepriklausomybės metą. Taip Jūros šventės rengėjai prisideda prie šiemet Klaipėdoje paskelbtų vėtrungių metų.
O lauktuvėms iš Klaipėdos puikiausiai tiks trijų spalvų žuvies formos ledinukai. Taip pat vertėtų paieškoti rankų gamybos muilo „Žuvelė“. Pasirodo, per pirmąją jūros šventę buvo itin reklamuojamas ūkiškas muilas „Žuvelė“. Laikraščiai nuolat skelbė eiliuotus tekstus: „Kuo gi prausiasi visa šalelė“? - ogi muilu „Žuvelė“.
Pilies tilto remontas situacijos nepablogino, o tik praplėtė šventės erdves – labai mėgiamos tautodailininkų mugės dalyviai išsirikiuos ne tik Danės upės krantinėje, bet ir Pilies gatvėje.