Didžiausios sostinės Joninės - Trakų Vokėje
Netradiciniai trumpiausios metų nakties įvykiai pirmadienį prasidės Trakų Vokės dvaro sodyboje. Prancūzų architekto Edouardo Francois Andre projektuotas parkas ir Vokės upės slėnis taps vieta, kurioje laužo šviesoje šventės dalyvius bus siekiama įtraukti į šventinį vyksmą.
Šventėje netrūks senovinių apeigų, dainų, šokių ir žaidimų. Viena pagrindinių Joninių nakties atrakcijų – siautulingi linijiniai šokiai dvaro parke, kuriuos išmokti bus kviečiami ne tik jaunuoliai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės.
Vainikų pynimas iš pievų gėlių, paparčio žiedo paieškos, jodinėjimas žirgais, linksmybės vaikams ir suaugusiems, muzika, vidurnakčio ugnies reginys – visa tai truks iki pat vidurnakčio.
Šventės akimirkas taip pat kurs liaudies šokių grupės, folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, dainininkai.
Dieveniškėse pagerbs, Jonus, Jainas, Janus ir Ivanus
Birželio 23 d. 21 val. Dieveniškių ( Šalčininkų r.) pievoje, prie Gaujos upės, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija rengia tradicinę Rasos šventę. Dalyvaus Alytaus rajono Eičiūnų folkloro ansamblis „Žolynai“ (vadovė Dalia Jucienė) bei Grigiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Gryčia“ (vadovas Robertas Petkevičius).
Šventės programoje: varduvininkų pagerbimas, tradicinės Rasos apeigos - apeiginis prausimasis, kupoliavimas, įvairiūs burtai iš žolynų ir ne tik, saulės palydėjimas, ugnies pagerbimas, liepsnojantis Joninių laužas, vainikų plukdymas Gaujos upe bei įprastas paparčio žiedo ieškojimas.
Jau daugiau kaip dešimtmetį Dieveniškėse rengiam Rasos šventė išsiskiria savo natūralumu, autentiškomis apeigomis. Kadangi į šventę susirenka ne vien lietuviai, čia pagerbiami ir Jonai su Janinomis bei Janai, Ivanai.
Kauniečiai Jonines švęs ir Senojoje prieplaukoje
Pirmadienio vakarą daugelyje vietų - tiek prie Neries, tiek prie Nemuno ar Nevėžio, visame prie šių trijų upių įsikūrusiame mieste Kaune – degs šventiniai Joninių laužai. Tačiau didžiausias kauniečių susibūrimas numatomas amfiteatre prie Nemuno senosios prieplaukos, ties Aleksoto tiltu.
Joninių šventėje smagiai grieš miesto savivaldybės įsteigtas muzikantų ir dainininkų kolektyvas – Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“. Jį pakeis moterų ansamblis „Šerkšnas“, žadantis šventės dalyviams priminti Rasų ir Joninių tradicijas. Sutemoms artėjant, pasirodymus surengs jaunimas – lietuviško roko grupė „Varnos“ ir etninio roko grupė „Kreizas“.
Senosios prieplaukos amfiteatrą daugiau laip už 300 tūkstančių litų kauniečių bei jų svečių laisvalaikiui ir pramogoms prieš kelerius metus įrengė Kauno miesto savivaldybė. Jos rūpesčiu šios Joninių šventės dalyviai galės saugiai pasiekti namus, kai linksmybės prie šventinio laužo pasibaigs, – mieste vėlyvus keleivius vežios naktiniai troleibusai bei autobusai.
Joninių šventė Kauno rajone – Jonų kiemelyje
Jonų kiemelyje prie Taurakiemio seniūnijos pirmadienio vakarą Kauno rajono gyventojai rinksis švęsti Joninių. Šioje šventėje svečiuosis Ilgakiemio folkloro ansamblis „Sedula“, Samylų kultūros centro etnografinis ansamblis „Senolės“ ir dainininkas Laimonas.
Rengėjai, kviesdami žmones į šventę, ragina palikti metų rūpesčius ir švęsti, prisiminti senąsias Joninių tradicijas, pagerbti Jonus bei Janinas, pasisemti iš gamtos naujų jėgų. Ir žinoma, rasti paparčio žiedą – amžinos jaunystės ir laimės garantą. Žada gerą nuotaiką, daug smagios muzikos, spalvų ir šviesų. Joninių šventę Taurakiemyje vainikuos įspūdingas lazerių šou.
Kupolinės Žaliūkų malūnininko sodyboje – pagal K.Donelaičio „Metus“
Pirmadienio vakarą Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje bus švenčiamos Kupolinės pagal Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ II dalį „Vasaros darbai“.
Prisimenant senąsias tradicijas, visi kviečiami kupoliauti, pinti vainikus, iš žolynų spėti ateitį, vaišintis apeigine duona ir gira, uždegti šventinę ugnį, linksmintis prie laužo ir drauge sutikti trumpiausią vasaros naktį. Šventėje dalyvaus folkloro ansambliai „Vaiguva“, „Margulis“, „Rėda“ ir „Auda“.
Tai antrasis šiais metais muziejaus vykdomo projekto „Nuo pavasario linksmybių iki žiemos rūpesčių“, skirto K.Donelaičio gimimo 300-osioms metinėms, renginys.
K.Donelaičio laikais Mažojoje Lietuvoje vasaros viduryje, suvešėjus gamtai, švęsta Kupolė. Tad ir Žaliūkių malūnininko sodyboje vyksiančioje šventėje bus prisiminti senieji lietuvninkų papročiai. Laikantis tradicijų, siekiant apsisaugoti nuo blogųjų jėgų bei užsitikrinti gerą derlių ir laimingą gyvenimą, išskirtinis dėmesys bus skiriamas kupoliavimui, vainikų pynimui, Kupolės medžio puošimui, ugnies garbinimui.
K.Donelaičio poemoje „Metai“ minima, kad, vasarai artėjant, būrai turi naujų darbų, kartu ir naujų rūpesčių. Daržuose ir laukuose darbą dalijasi visi: vyrai, moterys, mergos su bernais, pratinami netinginiauti ir vaikai. O moterys turi visur padirbėti - vaikus auginti, dirbti lauko ir daržo darbus, ruošti maistą ir dar visus rengti siūdintais drobiniais apdarais.
Šventėje prie Žaliūkių malūno svečiai, be minėtų atrakcijų, bus kviečiami dalyvauti muziejaus edukacinėse veiklose, išbandyti sviesto mušimą, šokti ir dainuoti drauge su folkloro ansambliais, pasišildyti prie laužo ar paskanauti šventinių vaišių.
Šventoji Joninėms rengia laivų paradą
Šventojoje šeštadienį prasidėjusi Joninių šventė pirmadienį žada kaip niekad įspūdingą trumpiausią metų naktį – muziką, laivų paradą ir ugnies procesiją, kupoliavimą, privilegijas Jonams ir Janinoms bei dar daug atrakcijų kiekvienam, gražiausią vasaros šventę nutarusiam pasitikti pajūryje.
Šiemet vasaros šventę apsispręsta paminėti prisimenant istorinį Janmarienburgo uostamiestį. Jo vardo kilmė veda į XVII amžių, kai atgimė ne tik pasaulietinė kultūra, bet ir Šventosios uostas. Jis šiuo neįprastu vardu ir buvo pavadintas.
Vietiniams gyventojams Janmarienburgo vardą priminė pajūrio istorijos tyrinėtojas, Šventosios gyventojas Mikelis Balčius. Tyrinėtojo teigimu, Simonas Daukantas lietuviškai Janmarienburgą pervadino Marijonine pilimi – sudurdamas Jono ir Marijos vardus. Šie faktai nulėmė sprendimą Joninių metu pabandyti atgaivinti Janmarienburgą.
Pirmadienį, kaip ir praėjusį savaitgalį, mietelio centre klegės mugė, veiks galerija, kurioje eksponuojami Šventojoje vykusių plenerų metu menininkų sukurti kūriniai. Veiks ir Joninių informacijos centras.
Koncertuos Šventosios ir Palangos folkloro kolektyvai, svečiai iš kitų miestų. Artėjant saulėlydžiui Šventąją papuoš laivų paradas, startuosiantis nuo senojo Janmarienburgo uosto, plauksiantis pro vadinamąjį beždžionių tiltą iki naujojo uosto. Šio parado pasididžiavimas – 8 metrų ilgio jūrinė žvejų valtis su stiebais, statyta Kaune filmuotam anglų dokumentiniam filmui apie „Titaniką“. Šis laivas paskui save ves žvejų valtis, baidares, vandens dviračius bei kitokias vandens transporto priemones.
Pasiekę naująjį Šventosios uostą, šventės dalyviai ant kopos įžiebs didelį šventinį laužą bei linksminsis laukdami patekant saulę.
Ugniagesiai perspėja gyventojus atsargiai kūrenti Joninių laužus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus būti budrius, o Joninių laužus kurti laikantis taisyklių.
„Kurdami laužą gyvenamojoje vietovėje, prisiminkite, kad tai leidžiama daryti ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Poilsiavietėje laužavietės paprastai būna išskirtos akmenimis, plytomis, apsaugine žemės juosta. Jei nerandate laužavietės, ugnį reiktų kurti atokiau nuo medžių, atkreipiant dėmesį į dirvožemį – išdžiūvusios durpės gali greitai užsiliepsnoti, o rengti laužavietę ant samanų ar gadinti miško paklotę iš viso draudžiama“, – nurodo PAGD.
Taip pat draudžiama besikūrenančias laužavietes palikti be priežiūros, o baigus kūrenti laužą ugniavietę būtina užgesinti apipilant žarijas vandeniu, smėliu ar žemėmis.
Pasak ugniagesių, kelerių metų gaisrų statistika rodo, kad laisvadieniais, o ypač švenčių dienomis, gaisruose žūva daugiausia žmonių, padaugėja ir kitų skaudžių nelaimių.
Neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi šiemet sukėlė 4274 (pernai – 3405) gaisrus ir jau nusinešė 15 žmonių gyvybes, dar 34 asmenis traumavo.
Paparčio žiedo ieškosime šlapiame miške
Joninių naktis bus vėsi ir lietinga. Šiltesnių orų sulauksime tik antroje savaitės pusėje. Taip teigia sinoptikai.
Pirmadienio orus lems ciklonas, beveik visoje šalyje turėtų palyti. Gausiau – pietiniuose bei rytiniuose rajonuose. Pūs stiprokas vėjas, vakariniuose, pietvakariniuose rajonuose jo gūsiai sieks 15–16 m/s. Temperatūra daug kur svyruos apie 15 laipsnių.
Joninių naktį daugelyje rajonų turėtų palyti. Vėjas šiek tiek aprims, jo greitis sieks 5–10 m/s. Naktį vėsiausia bus rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose – 6–7 laipsniai, centriniuose rajonuose ir Žemaitijoje – 8–9 laipsniai, prie jūros bus šilčiausiai – 11–12 laipsnių šilumos. Antradienio diena bus debesuota ir lietinga. Stiprės vėjas. Temperatūra pasiskirstys tarp 13–17 laipsnių šilumos.
Orai nuo trečiadienio pamažu keisis. Dieną vis dažniau pasirodys saulė, silpnės vėjas. Trečiadienio dieną sulauksime 14–19 laipsnių, ketvirtadienį – 15–20 laipsnių.
Parengė Milda Augulytė
