Muzikos garsai tyvuliuoja netgi upėje...
Tai kuo gi aš baigiau praėjusiame rašinyje? Aha, ant mano kojų – rankų darbo gražutėliai batai su išsiuvinėtu užrašu Linas Dragon.
Kaip jau minėjau, per dieną čia tau pasiūdins kostiumą, suknelę ar batus. Žinoma, toks užrašas ant naujų specialiai man pasiūtų batų atsirado mano paties pageidavimu – juk aš gimęs drakono metais (ak, ta savimeilė – keistas, bet labai malonus reikalas). Jė! Linksma dar ir dėl to, kad iš vakaro pamatavę mano koją, jau kitą dieną batsiuviai įteikia naujus, gražutėlius odinius batus, kurie tekainavo 20 JAV dolerių.
Kelias dienas praleisti nagingų menininkų mieste Hoi An – tikras malonumas. Matau, kaip blizga mano žmonelės akys stebint miklias moterytes, siuvančias moteriškus apdarus. Ilgai netrunka, ir Irmos garderobas praturtėja keliomis naujomis vasariškomis sukniomis. „Brangioji, atrodai nuostabiai!” ;)
Hoi An yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą. Vietname jis išlikęs vienas iš nedaugelio miestų, kurio nepalietė Amerikos karas. Tai tikras senovinis prancūzų kolonistų palikimas. Architektūra pasakiška, yra kur akis paganyti, o siauros gatvelės nusėtos mažomis menininkų dirbtuvėmis, restoraniukais bei parduotuvėlėmis atveda mus tiesiai į miestelio širdį – senamiestį, įsikūrusį ant idiliškai ramios upės kranto.
Žmonės čia atsileidę: kas siūna batus, kas piešia, kas lanksto atvirutes (čia labai populiarios atvirutės, kurias tik atvertęs sužinai, kas išsilanksto – dviratis, laivelis, porelė įsimylėjėlių ar gimtadienio tortukas). Vaikštome susikibę už rankų ir šypsomės. Atmosfera, sakyčiau, netgi bohemiška. Spaudžiam didelį like’ą...
Įvairiausi gardūs kvapai mums neleidžia praeiti prošal, ir mes nuodėmiaujame vis prisėsdami tai vienur, tai kitur, ragaudami įvairiausių skanėstų. Sakykit, kaip sustoti? Nors bala nematė – nesustosim, sustorėjimas mums negresia...
Kad jau prakalbome apie virtuvę, visai pasididžiuodamas galiu pasigirti: Hoi An mieste mano žmonelė išklauso kulinarijos kursus ir čia pat vietoj gamina skaniausius patiekalus: springrolls’us, gaivias mango ir krevečių salotas, vištieną su čili ir citrinžole moliniame puode bei populiariąją Vietnamo sriubą pho bo (jautienos sriuba su ryžių makaronais). Tai pats populiariausias patiekalas visame Vietname.
Hm... lietuviškai paskaičiuojame, pagalvojame, kad visai verta lankyti tuos kursus, nes sumoki tiek, kiek tarkime išleistum restorane, o čia ir išmoksti gaminti ir gauni profesionalių kulinarų patarimų, ne tik ką su kuo tinka derinti, bet ir kaip pjaustyti, kepti, virti, vartyti ir t.t. O svarbiausia - viską, ką kursuose pasigamini, skaniai ir suvalgai. Niam, niam...
Šalies virtuvei tikrai nepagailėsiu komplimentų: čia skaniai paruoš ir keptą ant grotelių krokodilą, ir antį, ir gyvatės kotletus ir stručio kepsnį ar įdarytą daržovėmis žuvį. O ką jau kalbėti apie vegetarišką gyvenimo būdą propaguojančius – jiems čia tikras rojus. Vaisių galybė, šviežutėlės daržovės už grašius...
Kol kas Hoi An – vienas gražiausių mūsų kelionės po Vietnamą taškų. Tačiau savo kelyje renkame ne vien turistų nučiupinėtas vieteles, bet ir realius dalykus. Tad kitoje dienoraščio dalyje papasakosiu apie Amerikos karo šešėlį, kurį sunkoka, bet privalu aprašyti. Taip pat apdainuosiu legendomis apipintą 2000 salų Halongo įlankoje (Halong Bay) grožį, pasidalinsiu potyriais apie pasakišką kruizą įspūdingu laivu.
Daugiau kelionės įspūdžių oficialiame puslapyje: https://www.facebook.com/adomaitis.travel.diary
Su Azijos prieskoniais kvepiančiais linkėjimais Linas Adomaitis ;)
AZIJOJE SUKURTAS LINO ADOMAIČIO ALBUMAS "LAIKO MAŠINA" BUS GALINGAI PRISTATYTAS DRAUGE SU LIETUVOS VALSTYBINIU SIMFONINIU ORKESTRU JAU ŠIŲ METŲ SPALĮ DIDŽIAUSIUOSE LIETUVOS MIESTUOSE
