Aštuonis šventės dešimtmečius apžvelgiančioje parodoje – daug įdomių nuotraukų, spaudinių, tekstų, liudijančių šio renginio reikšmę tuomet ir dabar. Parodą, atskleidžiančią Jūros šventės misiją (skleisti Lietuvoje jūrinę kultūrą, įtvirtinti lietuvio sąmonėje Lietuvos kaip jūrinės valstybės idėją, jūrinės valstybės piliečio mentalitetą, akcentuojančią, jog nuo pat atsiradimo šis renginys nebuvo vien tik pramoga, o pati tikriausia jūrinio reikalo propaganda), parengė Lietuvos jūros muziejaus istorikai. Jie rėmėsi savo ir kolegų iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus sukaupta medžiaga.
Tarpukario Kaunas buvo ne tik laikinoji Lietuvos sostinė. Miestas prie Nemuno tapo ir Jūros šventės lopšiu. 1933 m. Kaune buvo įkurta Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjunga, vienijanti to meto žinomiausius literatus, akademikus ir politikus. Jai priklausė Ignas Šeinius, Vincas Krėvė-Mickevičius, Viktoras Biržiškis, Zenonas Ivinskis ir kiti. Aukščiausias sąjungos siekis buvo stiprinti Didžiosios ir Mažosios Lietuvos ryšius, įtikinti žemdirbišką tautą jūros svarba.
Todėl 1934 metais Jūros diena tapo masiniu renginiu su aiškiais propagandiniais tikslais.
Nuo 1934-ųjų vasarą surengtos pirmosios Jūros dienos iki šių dienų Jūros šventės praėjo nemažai laiko. Per prabėgusius dešimtmečius keitėsi šventės struktūra, ideologija ir šventės kūrėjai, tačiau pagrindinė šventės tema išliko ta pati - Lietuva ir jūra.
Parodos, skirtos Jūros šventės tradicijos 80-mečiui, kelionė per šalį – tai išankstinis klaipėdiškių kvietimas atvykti į pačią jūriškiausią Lietuvos šventę, uostamiestį renginiais užliesiančią šių metų liepos 25-27 dienomis.
Ekspoziciją į Kauną atlydi jūrinių simbolių kūrybinės dirbtuvės „Dirbdysiu vėtrungę“, kurios Istorinės Prezidentūros kiemelyje visiems norintiems kurti bus atvertos nuo 14 val. 2014-ieji Klaipėdoje paskelbti vėtrungių metais, skleisdami šią žinią profesionalūs edukatoriai ir mažuosius, ir suaugusius supažindins su vėtrungių istorija, tradicijomis, simbolika, spalvomis. Kiekvienas dirbtuvių dalyvis nusispalvins vėtrungės ruošinuką, taip susikurdamas savo autentišką suvenyrą ir kartu pažins Kuršių marių žvejų tradicijas.
Kūrybines dirbtuves Kauno miestelėnams ir svečiams atveža Lietuvos jūrų muziejaus kūrybinė grupė.