Pirmą kartą mūsų žvilgsniai susitiko tarpduryje, negalėjau nepastebėti jo skubančių, šelmiškų, rudų akių. Gaila, tai buvo trumpa akimirka ir jis greitai nutolo, sudrumstęs mano vidinę ramybę. Žinoma, mes tik prasilenkėme, bet jo kvapas švelniai užgožė manąjį.
Jaučiausi taip, lyg visą dieną mane persekiotų tas kvapas. Iš dalies aš buvau teisi – jis dalyvavo tame pačiame seminare kaip ir aš. Tas pats viešbutis, tas pats paplūdimys ir tos pačios 3 dienos pasinaudoti duota galimybę pabėgti nuo kasdienybės.
Maloniai nustebau, kai per pirmos dienos seminarą ne tik pamačiau tas pačias šelmiškas akis, bet ir išgirdau jo ramų balsą. Jo balsą aš girdėjau, bet apie ką jis kalbėjo – nežinau. Negalėjau atitraukti nuo jo žvilgsnio, tuo pačiu metu dingo ir mano kuklumas. Gal per daug įžūliai jį nužiūrinėjau, bet jo akyse mačiau, kad jam tai patinka. Per 30 minučių jis devynis kartus apsuko auksinį žiedą ant dešinės rankos, aštuonis kartus perbraukė ranka per savo plaukus, tris kartus per kaklą, nesuskaičiuojamą kartų susitiko mūsų žvilgsniai ir jau tada lūpų kampučiais jaučiau jo saldžias lūpas.
Po seminaro grįžau į savo kambarį apsvaigusi nuo jo balso, žvilgsnio, kvapo, judesių ir viskas kas su juo susiję. Praėjus porai valandų nuo ekstazės supratau, kad mano mintims ir norams nevalia išsipildyti. Juk jo vyriškas rankas puošė atsakomybės, pareigybės ir ištikimybės simbolis. Bandydama viską pamiršti nusprendžiau vakarą praleisti su kolegėmis.
Linksmas, mergaitiškas vakaras prabėgo greitai ir išaušo kita diena. Visą dieną turėjome labai daug veiklos, kelionių ir užsiėmimų. Gaila, tą dieną jo nesutikau. Iš dalies ir užsimiršau. Kol negrįžau į viešbučio kambarį. Grįžusi ant lovos radau žydrą trumpą suknelę su laiškeliu – „tiks prie Tavo mėlynų akių pasivaikščiojimui paplūdimyje“. Protas sakė „ne“, bet kažkas buvo už tai stipriau.
Aš išėjau.
Vakaras buvo šiltas ir ramus, priešingai nei mano būsena – alsavau baime suklysti ir didžiuliu noru pabėgti nuo savęs, minčių ir įsipareigojimų. Pasiklydau minčių ir proto labirinte. Maniau, kad jis kvepia drąsa, pasitikėjimu, bet supratau, kad tai buvo aistros dvelksmas. Jo skubančios akys, ne, tai mane ryjančios akys. Ramus ir lėtas balso tembras – jo alsavimas. Ir aš neklydau, jo lūpos - karališko skonio.
Mums abiems reikėjo trumpo, liepsnojančio romano, numalšinę savo troškulį grįžome atgal į kasdienybę. Šį gražų gyvenimo įvykį prisimenu su šypsena veide, tai maža pamoka, išmokiusi mane niekada neslėpti savo jausmų.
Kviečiame pasidalyti savo atostogų romano istorija ir laimėti „Tez Tour“ įsteigtą prizą - kelionę dviem į Kiprą. Jūsų istorijų, parašyta tvarkinga lietuvių kalba, laukiame adresu vasara@lrytas.lt iki liepos 31 dienos. Konkurso rašiniai bus publikuojami projekto „92 Vasaros dienos“ rubrikoje „Vasaros konkursai“.
