„Bent jau pasėdėk“, - suniurnėjusi, patiesiu rankšluosčius ir kulniuoju į Sudeikių miestelio maudyklėje esančią kavinukę kavos. Bei pasižvalgyti, ką, jei prireiks, joje galima įsimesti į burną.
Tačiau kai grįžtu su kava į maudyklę, vaikinuko – nė kvapo. Užtat ant rankšluosčių margavo jo drabužių stirta.
„Atsibodo bristi“, - suniurna išlipęs į krantą. Bet vis dėlto – patenkintas: „Šaltokas, bet geras vanduo“.
Ledinis vanduo
Ne tik Alaušo grožis yra ypatingas. Ypatingi ir jo krantai. Ties jais dugnas – smėlėtas, o ežeras gilėja taip pamažu, kad tol, kol vanduo ima kutenti bambą, nubristi tenka dvi-tris dešimtis metrų. Užtat tolybėse dugnas staiga sminga gilyn. Todėl tiems, kurie nori pergudrauti ežerą ir, aplenkus plūdurus, plaukti toliau, verčiau to nė nedaryti. Nes nuo šalčio mėšlungis gali akimirksniu surakinti raumenis.
Ypatingas yra ir ežero mikroklimatas. Tuomet, kai Uteną svilina kokių 30 C karštis, Sudeikiuose, nuo jos esančiuose vos už 9 kilometrų, daug vėsiau. Arba tokį įspūdį sukelia ežeru įsibėgėjęs vėjas, - jo košiamose Alaušo pakrantėse išsinerti iš vasariškų drabužėlių kartais prireikia drąsos.
Kadangi Alaušas – gilus, jo vanduo net ir per karščius negailėdamas apžnaibo maudalius. Ir, gerokai juos atšaldęs, verčia ilgiau kaitinti saulėje pakrantėje išdrėbtus išbalusius-raustančius-ruduojančius šonus.
Kava, bulvytės ir narai
Kava (espreso puodelis ten kainuoja 4 litus), ledų rutuliukas vaflyje (jo kaina – 3,5 lito) ir aliejuje skrudintos bulvytės. Visa tai – perkamiausios ant Alaušo kranto suręstos kavinukės prekės. O ko daugiau bereikia? Juk būtent vaikai vienas po kito nardo pro kavinukės duris.
Už vandens dviračio nuomą iš piniginės tenka traukti 10 litų, - prieš kokius penkerius metus valandą jį pamynėti buvo galima ir už 6 litus.
Su kavinuke patalpas tame pačiame statinyje dalijasi ir išskirtinės paslaugos teikėjai. Jose yra įsikūręs Utenos nardymo centras, - vienintelis rajone. Ne šiaip sau nardymo įrangą jis prieš penkerius metus susivežė būtent į Sudeikius.
„Tai antras pagal skaidrumą ežeras Lietuvoje. Kuris – pirmas? Pasakysiu, jei tik paaiškės, kuris yra dar skaidresnis“, - šyptelėjo nardymo instruktorius uteniškis Gintaras Biruta.
Vėjas, sukeliantis bangas, bangeles arba – visiškas štilis. Tie vėjo gūsiai arba sugena klientus-poilsiautojus link Alaušo, arba juos nupusto.
„Kaip ir kavinukės, taip ir mūsų nardymo klubo veiklos sėkmė priklauso nuo gero oro, - patikino Gintaras. - Tačiau nardymas – tokia vandens pramoga, kuriai oras daro mažiausią įtaką. Tie, kurie kartą jau tai pabandė, elgiasi taip: kai geras oras – prie Alaušo suvažiuoja su šeimomis, kai prastas – atvažiuoja pavieniui panardyti“.
Nors iš kokio 100 žmonių du trečdaliai mielai panertų į ežero dugną, vis dėlto tai padaro vienetai. Vaikų noras iš karti užgęsta sužinojus, kad už pirmąjį sertifikatą, kuris suteikia galimybę kartu su instruktoriumi panerti po vandeniu, reikia sumokėti 200 litų.
Tad pirmą kartą dažniausiai neria 30-50 metų žmonės, - tie, kurie turi savo pajamų. Be to, nerti gali tik mokantys plaukti žmonės, - tie, kurie gali nupklaukti bent porą šimtų metrų.
G.Birutos vadovaujamas Utenos nardymo klubas atstovauja tarptautinę mokyklą SSI (angl. Scuba Schools International). Tad ir nardymo pamokos jame atitinka jos nustatytus standartus.
Pirmieji nardymo mokslų programos žingsniai – tai poros valandų užsiėmimas: teorinės žinios ir pirmasis niurkas į vandenį. Alauše jis – įspūdingas. Mat skaidrus ežero vanduo suteikia galimybę apžiūrėti nuostabią jo augmeniją.
Vis dėlto pirmasis įgytas „nardymo pradinuko“ sertifikatas suteikia galimybę mokiniui kartu su instruktoriumi nerti ne giliau 6 metrų. O vėliau reikia mokytis toliau.
Šis tas apie ežerą
Apsukti ratą aplink ežerą įmanoma žvyrkeliu, - tam tektų sukarti maždaug 25 kilometrų kelią. Tačiau stabtelėti kur nors pakelėje tam, kad įkištum snapą prie kranto – kone neįmanoma. Mat visą ežerą supa sodybos, o ir naujos kyla viena po kitos.
Sudeikiai, Alaušai ir Maneičiai – tai gyvenvietės, kuriose yra ir poilsiui pakrantėje skirtos zonos.
Alaušo ežero ilgis – kone 6 kilometrai. Pagal dydį jis - dešimtas Lietuvoje.
Praeityje ežero būta žymiai didesnio ir gilesnio (šiuo metu didžiausia jo gelmė - 42 metrai).
Ilgame, siaurame pusiasalyje, įsiterpusiame į ežerą iš vakarų pusės, stypso restauruotas Bikuškio dvaras.
