Atsibudau niūriame sapne, iš kurio pabusti, rodos, nebegalėsiu. Bendravimas per atstumą tik stumė mus toliau vienas nuo kito ir jau atrodė ,kad kažką išsaugoti nėra prasmės. Tačiau dienos bėga ir skausmas praeina. Mes taip sukurti, kad galėtume širdgėla nugalėti su dienų ir darbų pagalbą. Pradėjom vienas iš kito daug nereikalauti. Atsirado laisvumas. Pasakojom vienas kitam ką įdomaus nuveikėm, o ne tik kaip tavęs pasiilgau ir gaila, kad išvažiavai. Ir ką sau galvojat! Stebuklas! „Atvažiuok pas mane, nupirkau tau bilietus, mažyte“.
Po mėnesio stoviu Vilniaus oro uoste. „Barselona aš atvykstu!“
Taip jaudinausi ir tuo pačiu džiaugiausi pirmą kartą savo gyvenime. Net lėktuvu nebuvau skridusi. Gal ir kvaila... Jis mane palieka, o aš, daug nemąsčiusi, išlekiu pas jį, kai tik pasitaiko proga. Pasak, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, meilė – tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė ilgesys. Tikrai nesuklydau, paklausiusi pasiilgusios širdies. Sekančios dvi savaitės po to kai atvykau į Barseloną buvo NEREALIOS...
Tai yra taip įstrigę giliai kažkur viename galvos pusrutulyje, kad neiškrenta iki pat dabar. Klausimas kyla, kas taip įstrigo? O tai, kad aš, kaip moteris išvykus pas draugą į Ispaniją galėjau pasijusti princese, karaliene, grafiene ir pati svarbiausia, mylimiausia moteris pasaulyje. Buvau nešiojama ant rankų, tiesiogine šių žodžių prasme. Buvo pildomi mano norai, pageidavimai. Ak, kaip smagu prisiminti. Buvau tokia laiminga, kad visa švytėjau, kaip pats brangiausias akmuo. Norėtųsi vėl sugrįžti į šitą pasaką, pajusti gyvenimo tikrąjį ar tiesiog prislopintą džiaugsmą, bent savaitei pasijusti lyg Alisa stebuklų šalyje. Keliauti su kuo nors – tai gyventi su juo vieną gyvenimą. Kad taip galima būtų gyventi visada plačiai atsimerkus viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save.
Meilė – tai lyg ugnikalnio įsiveržimas į gyvenimą. Meilė – tai lyg bangos, dūžtančios į vandenyno uolas. Meilė yra lyg termometras, kylanti ir krintanti šilumos temperatūra. Kelionės yra vienas iš būdų, kurios sužadina aistrą, suspaudžia smegenis meilės pojūčiu, nes yra pabėgama nuo kasdienybės rūpesčių. Atostogos – tai tas metas, kai gali skirti visą laiką savo antrajai pusei, gali pasidžiaugti pasaulio grožiu, gamtos išdaigomis ir taip pat įžvelgti bei atrasti kažką naujo tiek partneryje tiek savyje, tai kas buvo dar neatrasta. Norėtųsi išvažiuoti ir pabėgti nuo kasdienybės rutinos ir pajusti tai, ką pajausti kasdienybėje tiesiog neišeina.
