Atostogos Palangoje baigėsi netikėtai

Šis rašinys dalyvauja konkurse „Mano atostogų romanas“. Rašinių siųsti jau nebegalima.

Konkursas jau baigėsi.<br>D.Umbraso nuotr.
Konkursas jau baigėsi.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Loreta

Aug 2, 2014, 2:01 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 2:05 PM

Malonius jausmus sukelia vasara... Praeitos 2013 metų vasaros mudu su vyru niekada nepamiršime. Viskas prasidėjo nuo to, kai su draugėmis suplanavome atostogas Palangos kurortiniame miestelyje.

Apie vasaros romanus niekas net galvoti negalvojo. Tikslas buvo aiškus – paplūdimys ir linksmybės naktiniuose klubuose. Radusios namuką netoli jūros iškart krovėmės daiktus ir išskubėjome pasitikti vasaros šėlsmo. Patogiai įsikūrusios namelyje, kuris iš ties nustebino savo jaukumu, nuskubėjome į paplūdimį, kur pirmą kartą ir sutikau savo sužadėtinį.

Saulė, jūra ir... vaikinas? Atrodė nesuderinami dalykai, norėjome šėlti be jokių įsipareigojimų ar, kitaip tariant, be jokių „galvos skausmų“. Deginomės paplūdimyje. Nebuvo ypatingai karšta diena, bet tai mums nesukliudė. Netoliese vaikinų komandos žaidė tinklinį, nelabai į juos kreipėme dėmesį, kol į mano draugės galvą neatskrido kamuolys. Iškart pašokusi ant kojų ėmiau rėkti, kad jie žiopliai ir, jei nemoka žaisti, tegul visai nežaidžia. Vienas vaikinukas matyt buvonusiteikęs mus dar labiau erzinti (o tai ir buvo mano vyras, kuris dar ir dabar labai jau mėgsta užsiimti erzinimu), nes nereikėjo ilgai laukti kol vis dažniau į mūsų pusę atskriedavo sviediniai... Kai trūko kantrybė ginčytis su jais, susirinkome daiktus, ir persikėlėme toliau, tad tą dieną jų nebematėme.

Kitą dieną mūsų nelaimei (dabar pagalvojus vis dėl to laimei), diena buvo labai vėjuota ir lietinga. Dieną pratinginiavusios vakare susiruošėme į klubą. Nepriėjus nei pusiaukelės, pradėjo lyti, tad iš mūsų makiažų ir rūbų nelabai kas buvo likę. „Pagautos“ geros nuotaikos, nusiavusios batelius, nuskuodėme per J.Basanavičiaus gatvę jūros link. Sėdėjome ant smėlio ir mėgavomės lietumi, kol priėję vaikinukai nepasiūlė savo megztinių.

Atsisukusi pamačiau savo „tinklinio žaidėją“... Pamenu ir juoktis pradėjau, ir irzli pasidariau, bet kai pradėjome kalbėtis, pastebėjau, jog jis ne tik gražus ir linksmas, bet ir protingas, nebuvo panašus į eilinius lovelasus. Vakarui baigiantis, vaikinukai palydėjo mus namo, ir žinoma apsikeitėme kontaktais.

Kitas dienas laiką leidome kartu, ir net nepajutau, kaip ėmė kilti jausmai tam, rodos, dar nepažįstamam žmogui... Mūsų atostogos ėjo į pabaigą, tad maniau, jog tuo baigsis ir mūsų bendravimas... Laimei, mano nuogąstavimai nepasitvirtino, nes mes toliau bendravome, kol galiausiai mes apsigyvenome kartu. Dabar mes jau susižadėję, ir, kai prisimename, kaip susipažinome, tai kelia šypseną.

Kuo gyvenime įsitikinau, tai, jog patarlės ir visi kiti pasisakymai, nekyla iš niekur, mano manymu, viskas atsiranda iš gyvenimo. Ne veltui sakoma, kad jei bus lemta, pats likimas suves. Tai tikrai tiesa.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.