Trakų žemė: nepamirškite aplankyti Angelų kalvos

Trakų kraštas.<br>V.Balkūno nuotr.
Trakų kraštas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 3, 2014, 11:23 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 1:55 PM

„Nuo senų laiką Trakai buvo padalyti į tris dalis: visa Karaimų gatvė iki tilto, kur susitinka du ežerai, buvo karaimų rajonas, už jo prasidėdavo Užtiltė, kur gyveno įvairios tautos. Trakų dalis į Vilniaus pusę, aplink Jono Nepomuko stulpą, buvo vadinama miestu, o dalis aplink dabartinę autobusų stotį – Kryžkelė. Už Užtiltės, Vievio link, plytėjo karaimų laukai, kuriuos dar Vytautas Didysis buvo paskyręs bendruomenei.“ - sako Halina Kobeckaitė, žurnalistė, vertėja, diplomatė.

„92 vasaros dienos“ kviečia į kelionę po Trakų kraštą – pamatyti, išbandyti, pajusti! 

Dzūkų aukštuma


Rajono didžioji dalis plyti Dzūkų aukštumoje, šiaurinė – Neries žemupio plynaukštėje, pietinė – smėlingoje Pietryčių lygumoje. Trakų apylinkių kraštovaizdis vienas išraiškingiausių Lietuvoje: aukštas, keliomis pakopomis kylančias kalvas keičia pelkėtos, ežeruotos įdubos, išraiškingi slėniai, daug ežerų, upių ir upelių, tvenkinių.


Vien Aukštadvario apylinkėse priskaičiuojama per 250 kalvų, ties Trakų, Kaišiadorių ir Prienų rajonų riba stūksantis 257 m Gedanonių kalnas – aukščiausias ne tik rajone, bet ir visoje Dzūkų aukštumoje. Žemiausia rajono vieta šiaurėje prie Neries tesiekia 55 metrus.

PAMATYK IR APLANKYK

Galvė


Rajone mėlynuoja beveik 300 ežerų, iš jų pats didžiausias ir vaizdingiausias – Galvės ežeras, užimantis 361,1 ha plotą (ilgis 3,2 km, plotis 1,75 km, krantų ilgis apie 12 km). Tai vienas gilesnių Lietuvos ežerų – giliausia vieta rytinėje ežero dalyje siekia 46,8 m, o vidutinis gylis – 13,6 metro. Daug įvairių formų įlankų ir pusiasalių, yra 21 legendomis api- pinta sala. Daugiausia salų ežero pietinėje dalyje, visų jų plotas – apie 15 hektarų. Beveik pačiame ežero viduryje yra dvi salos, kurių viena vadinama Raudų, kita – Valkos vardu.

Kita sala vadinama Plytinės, mat joje būta molio, iš kurio buvo gaminamos plytos pilies statybai. Pati didžiausia –2 ha ploto – Pilies sala. Joje stovi Trakų simboliu tapusi pilis.

Ežeras protakomis jungiasi su Bernardinų, arba Lukos, Totoriškių, Skaisčio ežerais, sudarydamas vadinamą Trakų ežeryną, saugomą Trakų istoriniame nacionaliniame parke.

Verknė ir Strėva


Vandens telkiniai užima apie 5 proc. rajono teritorijos. Upės daugiausia nedidelės – tai Strėva, Bražuolė, Verknė, Lukna, didesniosios – Merkys ir Neris – teka tik rajono pakraščiais.
 Dvi per Aukštadvario regioninį parką (įsteigtas 1992 metais, visas plotas 17 tūkst. 32 ha, Trakų rajone – 16 tūkst. 235 ha; parke yra maždaug 80 ežerų) tekančios upės Verknė ir Strėva vadinamos sesutėmis. Abi pradeda čiurlenti kaimynystėje, bet pasuka į skirtingas puses – Verknė į vakarus, o Strėva – į šiaurę. Abi per akmenis, seklumas skuba, tarsi norėdamos viena kitą aplenkti, pas tą patį „jaunikį“ – Nemuną. Verknė jį sutinka ties Birštonu, o Strėva Kauno marias pasiekia ties Lašinių kaimu Kauno rajone. Bet nubėga „sesutės“ beveik tiek pat – Verknės ilgis 77 km, Strėvos – 80 kilometrų.

Nikronių akmuo

Jį rasite apie 4 km į pietryčius nuo Aukštadvario, prie Verniejaus ežero. Akmens ilgis 6 m, aukštis 3 m, plotis
2,2 metro, dalis jo – po žeme. Akmens viršuje yra duobutė, kurioje, sakoma, visada yra vandens, juo anksčiau žmonės gydėsi akis.


Ant vieno akmens šono yra įrašas „MOPIT“, kitoj pusėj – kryžius. Apie 1904–05 metus šis akmuo skyrė vieno pono žemę nuo valstybės žemės. Ponas savo pusėje iškalęs ženklą, kurio raides žmonės aiškina taip: lenkų kalba „Moje pieniądze tutaj“, lietuviškai – „Mano pinigai čia“. Kiti sako, kad šį didžiulį akmenį dar anksčiau užritinę kareiviai, kai Napoleonas čia užkasęs brangų lobį. O kur neaiškūs pinigai – ten ir piktosios dvasios sukasi: kalbama, kad prie akmens vaidenasi...

Velnio duobė

4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario yra piltuvo formos 40 metrų gylio Velnio duobė. Jos plotis viršuje 210 m, apačioje 60 metrų, šlaitų nuolydis 40–50 laipsnių. Dugnas pelkėtas ir klampus. Vieni mokslininkai mano, kad sparčiai tirpstant dideliam ledo luitui ir čiurkšlėmis nuo jo briaunos krintant vandeniui, susidarė krioklys, kuris tarsi malūno girnos malė pasitaikančius riedulius, gargždą, žvirgždą ir per ilgą laiką išgraužė šitokią duobę. Kiti aiškina, kad Velnio duobė gali būti meteoritinės kilmės, nes nukritusių meteoritų išmuštos duobės yra panašaus gylio ir pločio.

Patikimiausias, atrodo, termokarstinis Velnio duobės kilmės aiškinimas. Žeme užklotų ledyno luitų tirpsmo vandenys negalėjo išplauti. Neveikiami šilumos ir saulės jie gulėjo žemėje tūkstančius metų. Kai pagaliau ištirpo – žemė viršum jų įgriuvo.

Velnio duobės „sesuo“

Tai Strėvos įgriuva – dubens formos dauba 15 km į vakarus nuo Trakų, greta Vilniaus–Marijampolės plento. Eidami pažintiniu taku „Aplink Strėvos įgriuvą“ daubą apžiūrėsite iš visų pusių. Tako ilgis – 600 metrų.

Miškai


Rajone daug miškų – jie užima net 48 proc. teritorijos. Daugiausia pušynų, kiek mažiau eglynų ir mišriųjų miškų. Didžiausi – Ropėjos, Rūdiškių ir Kazokiškių miškai.

Varnikų botaninio zoologinio draustinio šiaurėje yra 207 ha ploto Ilgelio pelkė, kurioje telkšo keturi ežerėliai: Baluošas, Piliškių, Bevardis ir Ilgelis. Draustinyje auga 600 rūšių augalai, iš kurių 16 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, 118 samanų rūšių (4 saugomos, o dar 3 rūšys Lietuvoje pirmą kartą rastos čia), 204 kerpių rūšys (4 saugomos).

Senieji Trakai 4 km į pietryčius nuo Trakų

Čia prasideda Trakų istorija. Senuosius Trakus apie 1320 metus įkūrė kunigaikštis Gediminas. Trakuose Gediminas gyveno neilgai – netrukus įkūrė Vilnių ir persikėlė ten, o Trakai liko jo sūnui – Trakų ir Žemaitijos kunigaikščiui Kęstučiui. Apie 1350 metus Senuosiuose Trakuose gimė žymiausias Lietuvos viduramžių valdovas Vytautas.

Garsią praeitį mena piliavietė kaimo pietiniame pakraštyje. Tai beveik keturkampė aikštelė, apsupta griovio, čia stovi Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra. Išlikęs benediktinų vienuolyno pastatas (XV a.), veikia Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pastatyta 1899 metais. Vytautui Didžiajam atminti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 1998–2002 metais įrengė simbolinį Vytauto Didžiojo kelią, kurį sudaro devynios medinės skulptūros, palydinčios turistus iš Senųjų Trakų į Naujuosius.

Trakai


Netaisyklingas miesto gatvių tinklas iš esmės susiklostė iki XIV amžiaus. Į pietus nuo Pusiasalio pilies yra nedidelė trikampė aikštė, kurioje stiebiasi savitas XVII ar XVIII a. koplytstulpis su Jono Nepomuko, žvejų ir vandens apsuptų miestų globėjo, skulptūra.

Aukštumoje, netoli Bernardinų ežero, stovi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (Birutės g. 5), turinti gotikos ir baroko architektūros bruožų. Pastatyta ji 1409 metais, rekonstruota 1718-aisiais. Bažnyčioje yra daug vertingų dailės paminklų, tarp jų – stebuklingu laikomas Dievo Motinos atvaizdas (XVI a.), Vytauto Didžiojo portretas (XIX a.), XVIII–XIX a. paveikslai, išliko XV a. bizantiškosios sienų tapybos. Riomerių (Römerių) koplyčioje palaidotas dailininkas Alfredas Römeris.

Karaimai

Šiaurinė miesto dalis užstatyta vienaukščiais mediniais karaimų gyvenamaisiais namais. Dauguma karaimų į centrinę Trakų gatvę žvelgia pro tris langus. Sakoma, kad statydamas namą karaimas vieną langą skirdavo sau, antrą – Vytautui Didžiajam, trečią – Dievui.


Seniausias gatvės pastatas – karaimų maldos namai kenesa (Karaimų g. 22). Sovietmečiu tai buvo vienintelė veikianti kenesa Rytų Europoje. Pirmoji kenesa čia buvo pastatyta dar XV amžiuje Vytauto laikais. Visais laikais kenesos buvo medinės, o kupole iki šiol išlikusi vieta, skirta žiburiui uždegti, kuris žmones kviesdavo rinktis į šventovę. 1812 metais prancūzų kariuomenė sudegino senąją kenesą, vietoj jos apie 1825-uosius karaimai pasistatė dabartinę, artimą tradicinei lietuvių liaudies architektūrai. Kenesoje veikia Karaimų etnografinė ekspozicija.

Žaliojoje gatvėje yra Senosios karaimų kapinės, kuriose nuo XIV a. laidoti žymūs karaimų veikėjai, bendruomenės hachanai – religiniai ir pasaulietiniai vadovai.


Pilys

Trakų Pusiasalio pilis pastatyta pusiasalyje tarp Galvės ir Lukos ežerų. Išliko kelių bokštų ir gynybinių sienų griuvėsiai, pastatų ir griovių žymės. XIV a. viduryje pradėta statyti aptvarinio tipo pilis buvo viena didžiausių Lietuvoje, turėjo net 11 bokštų. Šiandien pilis labiausiai garsėja birželio ir rugpjūčio mėnesiais vykstančiomis viduramžių šventėmis, kada atgimsta viduramžių miesto gyvenimas su jo amatais, prekyba, riterių kovomis.

Trakų Salos pilis užima beveik visą Galvės ežero salą. Tai yra vienintelė Rytų Europoje pilis saloje. Išliko rūmai, kuriuose dabar įsikūręs Trakų istorijos muziejus, rūmus juosianti gynybinė siena, priešpilis, juos skiriantis griovys. Rūmuose galima apžiūrėti valdovų reprezentacinę salę su nerviūriniais žvaigždiniais skliautais, ant sienų ir langų nišose restauruotas bizantiškojo stiliaus freskas.

Užutrakio dvaro sodyba


Pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų 1897–1902 metais grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva sukurtas 80 ha dydžio dvaro rūmų ansamblis. Rūmai neoklasicistiniai, 2 aukštų, fasadai puošnios orderinės kompozicijos, interjeras puoštas neoklasicistinio stiliaus lipdiniais. Nuo puošnios terasos su baliustrada į Galvės ežerą atsiveria didingas vaizdas – Salos pilis. Mišraus planavimo parką sukūrė garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Edouardas François André, kuris projektavo ir kitus Tiškevičių parkus.

Dabar Užutrakio dvaro sodybą patikėjimo teise valdo ir šiuo metu restauravimo darbus organizuoja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Vasarą čia rengiami tradiciniai E. F. André plenerai, vyksta kameriniai klasikinės muzikos vakarai, parodos.

Rykantai 7 km į šiaurės vakarus nuo Lentvario, prie greitkelio Vilnius–Kaunas

Gotikinės konstrukcijos ir renesansinių formų Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta XVI a., vėliau kelis kartusatnaujinta. Jos bebokščio fasado frontonas suskaidytas piliastrų ir nišų, su ornamentuotu kryžiumi viršuje, kitus fasadus remia kontraforsai, skaido smailiaarkiai langai. Viduje – XVII a. freskos su Oginskių reprezentaciniais portretais, keturiolika XVII a. antros pusės tapytinių Kryžiaus kelio stočių, XVIII–XIX a. pradžios paveikslai. Varpinėje gaudžia du žalvariniai varpai, nuliedinti 1754 ir 1827 metais.

Trakų stačiatikių cerkvė, katalikų bažnyčia ir Salos pilis išsidėsčiusios vienoje architektūrinėje ašyje. Ją tarsi pratęsia 2009-ųjų rugsėjį netoli kelio Trakai–Rykantai atšakos į Būdos kaimą įrengtas Angelų takas su Angelų kalva. Šie objektai sukūrė simbolinį vainiką Trakams.

Angelų kalva

Ant jos – beveik 5 metrų aukščio svarbiausias krikščioniškąsias vertybes simbolizuojančios angelų skulptūros: „Pasiaukojimas“, „Bičiulystė“, „Meilė“, „Tikėjimas“, „Viltis“, „Gyvybė“, „Taika“, „Saugojimas nuo pikto“, „Dvasios stiprybė“, „Atjauta“, „Geroji žinia“, „Kūryba“, „Sveikata“, „Santarvė“ ir „Palaiminimas“.

DALYVAUK

Viduramžių amatų šventė


Nuo 2005 metų Trakų Pusiasalio arba Salos pilyje vasarą rengiama tradicinė senųjų amatų šventė. Trakų svečiai supažindinami su lipdytinės, žiestos ir raugo keramikos ypatumais, gali pasimokyti vitražo ir stiklo karoliukų gamybos meno, išbandyti kalvio amatą. Viduramžių miesto amatininkai rodo, kaip buvo rišamos senosios knygos, verdamas muilas, gaminami žvejybos įrankiai, apdirbamas kaulas. Paties kunigaikščio juvelyras demonstruoja, kokiais papuošalais puošėsi rūmų damos ir narsūs jų riteriai, o iždininko pagalbininkas kaldina monetas. Viduramžių riteriai kaunasi garbės kovose, skambant senovinei muzikai sukasi šokėjai. Gardžiais kvapais vilioja ir neįprastais senoviniais valgiais stebina smuklininkai.

Trakų muzikinės vasaros renginiai

Muzikos gerbėjus į Trakus sukviečia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros sezonai ir senosios muzikos ansamblių koncertai Salos pilies kiemuose. Visą vasarą čia vyksta Lietuvos filharmonijos koncertų ciklas „Muzika Trakų pilyje“, roko koncertai.

Užutrakio muzikiniai vakarai

Visą vasarą sekmadienio vakarais rūmų baliustradoje vyksta koncertai. Virš ežero paviršiaus sklandančios muzikos galima klausytis ir irstantis valtimi. Festivalį rengia trakiškis Aringas Šumskas, jam talkina viešoji įstaiga „Nepriklausomi garso režisieriai“ ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. „Užutrakio vakarai“ neatsiejami nuo Lietuvos kamerinio orkestro, kuris kasmet pradeda ir užbaigia festivalį.

Trakinės


Kasmet rugpjūčio 15-ąją per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmę ir rugsėjo 8-ąją per Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmę Naujųjų Trakų bažnyčioje vyksta atlaidai, dar vadinami Trakinėmis. Per Trakines rengiami maldininkų žygiai iš Vilniaus Aušros Vartų į Trakus. Beveik visos piligrimų grupės pakeliui aplanko Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, kur saugomos šv. Pranciškaus relikvijos, taip pat stebuklais garsėjantis Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos paveikslas. Piligriminės kelionės kulminacija – šv. Mišios Trakų bažnyčioje. Ši bažnyčia yra ne tik viena seniausių šalyje – ji išpopuliarino Mergelės Marijos kultą Lietuvoje.

IŠBANDYK

Varnikų pažintinis takas

Jo ilgis 3,5 km, iš jų 1,3 km lentų takas veda per pelkę. Iš abiejų tako pusių – žmogaus rankos beveik nepaliesta gamta, daug šimtamečių ąžuolų. Poilsiui įrengta 10 stotelių. Draustinyje renkami grybai ir uogos, aukštapelkėje gausu spanguolių, miške – mėlynių ir žemuogių.

Kukūruzų labirintas

Šalia restorano„Trakų Dvarkiemis“ (kelio Vilnius–Trakai 18-ajame kilometre) rugpjūčio–spalio mėnesiais veikia kukurūzų labirintas (plotas – 1,8 ha). 2011-aisiais labirintas bus sukurtas Europos žemėlapio motyvais. Vaikštant takeliais, kurių bendras ilgis – 1 km 675 m, bus galima aplankyti įvairius Europos miestus ir perskaityti popiežiaus Benedikto XVI žinią europiečiams. Vaikams skirtas atskiras 0,5 ha labirintas. Jeigu nesiseks rasti išėjimo, nepamirškite, kad jis vis dėlto yra.

Nuotykių parkas „Anupriškės“ Anupriškių kaime (Trakų seniūnija) siūlo palaipioti lynais tarp medžių, pajodinėti, pasiirstyti valtimis Galvės ežere, pasivaikščioti sveikatingumo takais, keliauti į pelkes ar žvejoti upėtakius.

„Ąžuolynės“ pramogų parke (Krakės vienkiemis, Aukštadvario seniūnija) rasite kabančius tiltelius, rąstus, kilpas, skrydžiams paruoštus lynus ir kitas kliūtis. Trasų sudėtingumas vertinamas gilėmis – nuo vienos iki penkių.


Iškylas Trakuose pramoginiais laivais, garlaiviu, etnografiniu laivu „Baltis“ organizuoja „Baltų ainiai“ (Gedimino g. 26).

Paluknio aerodrome galima užsisakyti pažintinius skrydžius.


Baidarių nuoma – Aukštadvario regioniniame parke.


„Miško slėnis“ Dailyduko I kaime (Aukštadvario seniūnija) siūlo keturračių motociklų safarį, pasivažinėjimą sniego motociklais arba kartingais.


Laisvalaikio ir verslo klubas„Aerodream“ Antakalnio kaime (Aukštadvario seniūnija) kviečia pažaisti dažasvydį, pašaudyti iš lankų, paplaukioti valtimis Vilkokšnio ežere, pažvejoti, pasimėgauti pirties malonumais.


Bendrovė „Vaiduokliai“ (Medeinos g. 39–58, Vilnius) siūlo vaiduoklišką naktinį klampojimą pelkėmis netoli Trakų, pasivažinėjimą aerorogėmis.


Kelionės pėsčiomis arba dviračiu po Aukštadvario regioninį parką, Užutrakio parką, Trakų ežerų pakrantėmis.


Kartingų nuoma Aukštadvario kartodrome. Trasos ilgis – 1 tūkst. 50 m, plotis – 8–15 m, yra 14 posūkių.


Jodinėjimas – žirginio sporto klubas „Naujadvario žirgai“ (Jovariškių kaimas, Trakų seniūnija) ir stambaus tipo žemaitukų veislynas „Perkūno žirgai“ (Būdos kaimas, Trakų seniūnija).


„Oreivystės centras“ (Upės g. 5, Vilnius) siūlo skrydžius virš Trakų karšto oro balionais.

PARAGAUK

Kibinai

Šie tradiciniai karaimų pyragėliai tapo neatskiriama Trakų dalimi. Jų gausite ne vienoje miesto kavinėje. Populiariausios – „Senoji kibininė“ (Karaimų g. 65), „Senoji kibininė prie tilto“ (Karaimų g. 41B) ir „Kybynlar“ (Karaimų g. 29).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: S. Gentvilo komentarai apie reikalavimus priedangoms ir slėptuvėms