Aplankyti geru vynu, skaniu maistu, nuostabia gamta ir senomis tradicijomis garsėjančią Gruziją buvo sena K.Šumskienės svajonė, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Tačiau šį kraštą kone visą pasaulį išmaišiusi kaunietė vis aplenkdavo baimindamasi jame vykusių neramumų.
Kai šįmet atsirado tiesioginis lėktuvo reisas iš Vilniaus į antrąjį pagal didumą Gruzijos miestą Kutaisį, o pažįstami vienas per kitą gyrė kalnuotos šalies grožį ir pabrėžė saugumą, K.Šumskienė ryžosi kelionei. Jai pavyko prikalbinti dar tris bičiules.
Kaunietė neslėpė, jog prieš kelionę buvo kiek neramu. Moterys vis juokavo: ką joms teks daryti, jeigu bus pagrobtos džigitų ir išvežtos aukštai į kalnus? Tačiau kai nuvyko, abejonės iš karto išsisklaidė.
„Nuo pat pirmosios dienos sulaukėme labai daug vietinių žmonių dėmesio. Išgirdę, kad esame iš Lietuvos, gruzinai mums rodė daug pagarbos, tikino, jog esame jiems kaip seserys, vyresni vadino dukromis. Buvome nuolat globojamos, vaišinamos, žmonės stengėsi aprodyti kuo daugiau šalies įžymybių.
O ką jau kalbėti apie ilgus, prasmingus, dažnai pamokomus tostus ir jų pasakojimus apie gruzinų kovas su priešais. Kai kurie žmonės apie karus pasakoja taip vaizdžiai, jog atrodo, kad jie patys kovėsi ir su persais, ir su turkais“, – kelionės įspūdžiais dalijosi K.Šumskienė.
Pirmąją kelionės dieną lietuvės apžiūrėjo senovinį miestą Kutaisį, jo įdomybes ir ant kalno įkurtame restorane spėjo paragauti įvairių gruziniškų patiekalų.
Vietiniai moteris ragino išmėginti gruzinišką šašlyką, kuris ruošiamas iš kiaulienos, veršienos, jautienos, avienos, net buivolienos.
K.Šumskienei patiko, jog šašlykas kepamas iš šviežios mėsos, gardinamas tik druska ir prieskoniais. Prie jo netiekiami ryžiai. Šašlyką gruzinai valgo su savo duona ir užpila specialiai ruoštu rūgštoku padažu kemaliu.
„Kai išragavome visų rūšių šašlyko, restorano šeimininkas pasiūlė neatsisakyti chačiapurių, chinkalių ir kitų gruziniškų valgių. Be to, sulaukėme ir ypatingo patiekalo – ant iešmo keptų šikšnosparnių. Iš pradžių nenoriai, bet vėliau šikšnosparnius vis dėlto suvalgėme, o skonis nenuvylė. Matėme, kaip jais mėgaujasi ir aplink mus sėdintys žmonės“, – pasakojo K.Šumskienė.
Šiame ir kituose restoranuose lietuvės turėjo progos įvertinti gruzinišką vyną. Keliautojos vienose vietose rinkosi namų, kitose – žinomų Gruzijos vyndarių vyną. Nors gruzinai gyrėsi, kad vienu prisėdimu prie maisto jie išgeria po kelis litrus vyno, K.Šumskienė ir jos bendrakeleivės tokiu kiekiu nepiktnaudžiavo.
Antrąją dieną moterys leidosi į Boržomio kurortą, kur mineralinis vanduo „Borjomi“ teka tiesiog iš kalno. Ten būnant jo galima gerti kiek širdis geidžia.
Tarp kalnų įsikūrusiame kurorte lietuves žavėjo ne tik kalnų grožis, daugybė augalų, bet ir tyras, gaivus oras.
Moteris Boržomyje sudomino čia įsikūręs didžiulis sveikatingumo centras, teikiantis įvairiausias grožio bei sveikatinimo paslaugas.
Po fantastiškai praleisto laiko ketvertukas patraukė į Vardziją – uolose iškaltą senovinį vienuolyną.
„Vardzijos olų tvirtovę prieš daugybę metų sudarė per keliolika aukštų išsidėstę 6 tūkst. kregždžių lizdus primenančių kambarių. Vaikštant po šį objektą buvo sunku patikėti, kad čia kažkada gyveno žmonės“, – sakė K.Šumskienė.
Tą pačią dieną moterys aplankė dar kelis ant aukštų uolų stūksančius vienuolynus, tačiau jų dėmesį patraukė ne tik šventos vietos.
Nuolat stebėtis atvykėles vertė Kaukazo kalnais tekančios upės ir jų slėniai bei visur laisve besimėgaujančios karvės, ožkos, avys, net kiaulės.
Likusias dienas K.Šumskienė su bičiulėmis leido į Dubajų ir Las Vegasą pastaraisiais metais besilygiuojančiame kurorte Batumyje.
Jos teigimu, tai puikus kurortas ant Juodosios jūros kranto, kuriame galima mėgautis saule ir vandeniu, pramogauti ir grožėtis daugybe modernių skulptūrų, nuostabiais vaizdais, delfinų pasirodymais, šokančiais fontanais, Botanikos sodu.
Į šį miestą sezono metu suvažiuoja begalės žmonių iš įvairių pasaulio šalių, net arabų šeichai. Čia veikia daugybė kazino, naktinių klubų, barų, restoranų. Kai kurie jų įkurti ant jūros. Daug kur tiekiamas skanus maistas ir vynas, o kainos tikrai nesikandžioja.
„Nors visoms labai patiko laiką leisti patogiai įsitaisiusioms prie jūros ant gulto, nutarėme tinguliui nepasiduoti. Svečių namų, kuriuose gyvenome, šeimininkai pasiūlė apžiūrėti Adžarijos regiono įdomybes.
Jų lydimos turėjome progos išvysti plačias ir žuvingas kalnų upes, maudytis po srauniais kriokliais, aplankyti vietinius vynuogynus, paragauti įvairių vyno namų produkcijos, pasižvalgyti po senovines tvirtoves“, – pasakojo K.Šumskienė.
Per savaitę, kurią pavadino žvalgytuvėmis, spėjusi įsimylėti Gruziją, jos gamtą ir žmones K.Šumskienė į šią šalį ketina sugrįžti. Kaunietė įsitikinusi, kad kita jos kelionė į Gruziją bus gerokai ilgesnė. Jos metu moteris planuoja aplankyti sostinę Tbilisį, pervažiuoti Gruzinų karo keliu ir pakilti į Kazbeko kalno viršūnę.
