Ankor Vatas – galingo karaliaus Surjavarmano II palikimas, čia pastatytas 12 amžiaus viduryje. Jis atspindi karaliaus dangaus viziją, jo suvokimą, kaip turėtų atrodyti dangiškasis miestas. Ankor Vatas buvo šventas įstabaus Ankoro miesto – Khmerų imperijos sostinės, kurią valdė Surjavarmanas – centras. Ankoras buvo namai milijonui žmonių, ir tai darė jį vienu didžiausių tų laikų miestų.
Aukščiausias šventyklos taškas, jos centras, yra šis bokštas, simbolizuojantis šventąjį kalną. Jis atstovauja visos visatos centrą, induizmo dievų buveinę.
Iškilūs Ankor Vato bokštai, kiemeliai, alėjos ir pastatai – viskas skirta induistų dievui Višnui. Višnus yra visatos saugotojas. Dievas, kurio padaryti stebuklai atpasakojami nuostabiuose akmens reljefuose, iškaltuose sienose.
Čia matome dievus dešinėje ir demonus kairėje. Jie kovoja dėl didžiosios gyvatės Nagos. Gyvatę bandoma perplėšti pusiau. Dievams ir demonams kovojant, jie kojomis mindo pieno jūrą – jūrą, kurioje slypi galia ir visos pasaulio gėrybės.
Kiemelyje matyti Apsarų atvaizdų. Dangaus nimfos buvo dievų ir karalių palydovės.
Ankor Vatas – kosmoso ir visatos modelis, kurio centre iškilusi didžioji šventykla.
Šis kompleksas – tai karaliaus Surjavarmano pareiškimas, jog jis prilygsta dievams. Ankor Vato širdyje stovi didžioji šventykla, šventasis kalnas, iš visų pusių apsuptas grovių, simbolizuojančių mitinį vandenyną. Tačiau realybėje grioviai nepajėgė atlaikyti pavojų, slypinčių už šio ramaus užutėkio sienų.
1177-aisiais Ankoro Karalystė buvo užgrobta atvykėlių iš Vietnamo, o šventyklos turtai išgrobstyti. Ankoras paniro į tamsą ir neviltį.
