Libija buvo svarbus Romėnų Imperijos prekybos taškas, taigi šioje pakrantėje verslas tiesiog klestėjo. Atvykome pamatyti vieno įstabiausių romėnų miestų. Nuostabaus klasikinio pasaulio palikimo.
Leptis Magna miestas romėnų laikais buvo tarsi prekybiniai vartai tarp Afrikos ir Europos. Valdomas imperatoriaus Septimijaus Severo, pirmame mūsų eros amžiuje miestas išgyveno savo aukso amžių.
Tai buvo vienas didžiausių ir įspūdingiausių Afrikos miestų.
Dar ir dabar, kaip niekur kitur pasaulyje, čia galima pajusti, ką reiškė būti miestiečiu, gyvenančiu didingame romėnų mieste.
Turgaus aikštėje vykdavo prekyba, čia buvo pardavinėjama medvilnė ir, tikriausiai, šilkas. Priešais matome lentelę, vaizduojančią matavimo vienetus. Pūnų matavimo vienetas buvo uolektis – senovės laikų matas, atitinkantis atstumą nuo alkūnės iki pirštų galų.
Parduodami vaisiai ir žuvis.
Gėrybės į Leptis Magna laivais atkeliaudavo iš tolimiausių kraštų.
Pasibaigus prekybai, žmonės keliaudavo į Forumą - miesto širdį.
Čia miestiečiai galėdavo aplankyti svarbiausią miesto pastatą – didžiąją baziliką.
Puošta kolonomis, iškilusiomis į devyniasdešimties pėdų aukštį, didžioji bazilika buvo įstatymų ir tvarkos palaikymo simbolis Leptis Magna gyventojams.
Besibaigiant dienai, gyventojai, norintys pasimėgauti vonios ir masažo malonumais, keliaudavo į šią puikią viešąją pirtį.
Tai viena įstabiausių pirčių, esančių už Romos ribų.
Tai karštasis kambarys, anksčiau tarnavęs kaip garinė pirtis.
Viršuje matyti skliauto, sulaikančio karštį viduje, likučiai.
Didžioji miesto, kadaise apgyvendinusio septyniasdešimt tūkstančių žmonių, dalis vis dar glūdi giliai po žeme. Iki 11-ojo amžiaus miestas buvo visiškai apleistas ir užverstas smėliu, griuvėsiai palaidoti po juo.
Ne taip seniai atlikti kasinėjimai, kurių metu atidengtos pagrindinės miesto dalys, tačiau nemaža dalis miesto vis dar glūdi po žeme.
Kas žino, kokių dar įrodymų pavyks ten rasti - apie šiame prekybiniame romėnų mieste vykusį gyvenimą prieš du tūkstančius metų.
