Lietuvio dėka išliko indėnų gentys
Amazonės džiunglėse lietuvis Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis (1919 – 1998) puikiai žinomas dar ir šiandien. Į Bolivijos – Brazilijos pasienį misionierius, kunigas ir gydytojas atvyko 1962 metais.
„Ką jis rado atvykęs? Kai kurios gentys regione jau buvo ant išnykimo ribos“,- teigia buvęs kolega dr. Vitas Kiaušas. Pradžioje A.F.Bendoraitis įkūrė nedidelę ambulatoriją ir laivų-poliklinikų sistemą. Taip sugebėjo sumažinti vaikų mirtingumą nuo 78 iki 27 proc. mieste ir 50 proc. visoje (dukart už Lietuvą didesnėje) apylinkėje.
Vėliau sekė edukacinio radijo steigimas „Radio educadora“, maisto tiekimo sistemos sukūrimas, pirmoji regioninė plytinė „Sagarana“ ir modernios džiunglių ligoninės „Gerasis ganytojas“ įkūrimas Brazilijoje, Guažara Mirino mieste. Kanadiečių antropologo B.Von Graeve teigimu, būtent A.F.Bendoraičio dėka šios gentys vis dar egzistuoja.
Pamatus savo rankomis kasė lietuviai
Aštuntajame dešimtmetyje misionierius savo veiklą perkėlė į gretimą, tačiau gerokai mažiau ekonomiškai išsivysčiusią Boliviją, kur toliau siekė padėti skurdžiausiais gyvenantiems.
„Čia žmonės gyveno taip skurdžiai, kad už gydymą atsidėkodavo vištomis, piešiniais ir net poezija“, – pasakojo V.Kiaušas.
Mėgėjiško radijo pagalba surinkęs pakankamai lėšų, 1985 m. A.F.Bendoraitis pradėjo ligoninės „Materno Infantil“ (motinos ir vaiko – red. past.) statybas.
Prie statybų prisidėjo ne tik galybė rėmėjų iš Prancūzijos ir Vokietijos, bet ir pirmoji nepriklausomos Lietuvos Raudonojo kryžiaus ekspedicija.
„1990 m. iš penkiolikos medikų, inžinierių ir studentų sudaryta lietuvių komanda visą mėnesį kasė pamatus naujam ligoninės korpusui“,- pasakoja vienas iš ekspedicijos dalyvių A.Guobys.
Kruvinos peštynės dėl ligoninės
Šiuo metu apie A.F.Bendoraitį filmą kuriantis režisierius Vytautas Puidokas, ką tik grįžęs iš ekspedicijos Amazonės džiunglėse, tikina, kad ligoninė buvo svarbiausias misionieriaus kūrinys.
„Po pokalbių su ligoninės personalu ir artimais Bendoraičio kolegomis paaiškėjo, kad jo didžiausia svajonė buvo, jog po mirties ligoninė ir toliau tarnautų vargšams“, – pasakoja režisierius.
Deja, filmavimo komandos tyrimas parodė, kad po misionieriaus mirties Bolivijoje dėl ligoninės užvirė tikros peštynės.
„Ligoninę neteisėtai perėmė sukčiai, ištikimiausiems personalo nariams buvo pradėta grasinti, o visą gyvenimą A.F.Bendoraičiui talkinusi lietuvių vienuolė netgi buvo nužudyta“ – šiurpiomis džiunglių istorijomis dalinasi V.Puidokas.
Šiandien „Materno Infantil“ ligoninę kontroliuoja valstybė, tačiau situacija išlieka kebli. Europiečiams nutraukus rėmimą, A.F.Bendoraičio neturtingųjų ligoninės svajonė kybo ant plauko.
„Po pokalbių su ligoninės administracija paaiškėjo, kad pastatui reikalingas remontas, labai reikia modernios gydymo technikos ir nors specialistų netrūksta, jie neturi patalpų, kur galėtų kokybiškai dirbti“, – problemas vardina režisierius.
Kviečia paremti ligoninę
Dėl šių priežasčių filmo „Aleksandras Didysis“ komanda, šiuo metu renkanti lėšas filmavimams, nusprendė dalį pinigų skirti ligoninės remontui.
„Paaukojus 250 ar 500 dolerių penktadalis keliaus į Boliviją. Žinome, kad tai nėra daug, tačiau šiuo metu svarbiausia, kad žmonės apskritai sužinotų, kad tokia lietuviška ligoninė egzistuoja“ – teigė filmo prodiuseris Paulius Juočeris.
Paremti lietuvišką ligoninę ir prisidėti prie filmo kūrimo galima iki kovo 19 d. minios finansavimo platformoje Indiegogo.
