Sutuoktiniai skrido į Tel Avivą, kur kasdien traukė vis į kitas šio miesto vietas: apžiūrėjo garsias bažnyčias, turgų, naujus rajonus.
„Tel Avivas – kontrastų miestas, kur galima pamatyti ir skurdo, ir prabangos. Sutikome įvairių žmonių. Turistų lankomose vietose taksistai ir prekybininkai ne kartą mus mėgino apgauti. Ten, kur atvykėlių mažiau, vietiniai labai paslaugūs, malonūs, klausia, kuo gali padėti, ką norėtume pamatyti“, – pasakojo N.Martinavičienė.
Visą parą nemiegantis gyvas miestas keliautojus sužavėjo ir pramogų gausa. Čia veikia daugybė muziejų, barų, kavinių, diskotekų.
Pora liko sužavėta Tel Avivo paplūdimių grožiu ir tvarka, šalia esančiomis įspūdingomis medinėmis promenadomis, žaidimo ir sporto aikštelėmis, baiseinais, dviračiu takais. Oro temperatūra dienomis siekė 30 ir daugiau laipsnių karščio, o jūros vanduo maloniai vėsino.
Viloje ant jūros kranto įsikūrusi pora kasdien mėgavosi šviežiais vaisiais ir daržovėmis, kurių netrūksta turguje bei parduotuvėse.
Viena įspūdingiausių N. ir S.Martinavičių išvykų Šventojoje Žemėje – į Jeruzalę, kurioje jie aplankė svarbiausius religinius objektus, turgų, iššniukštinėjo armėnų, musulmonų, krikščionių ir žydų kavartalus.
Pažintį su Jeruzale pora pradėjo Alyvų kalnelyje, kur Jėzus praleido paskutinę naktį prieš suėmimą.
Nusileidę į senamiestį, N. ir S.Martinavičiai prie Raudų sienos, kaip ir daugelis turistų bei vietinių žmonių, paliko raštelius. Juose surašė tai, ko palinkėtų sau ir artimiesiems.
Nuo raudų sienos jie ėjo Kančios keliu per musulmonų kvartalą, kuriuo Jėzus nešė kryžių. Kauniečiai aplankė vietas, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, balzamuotas, palaidotas, o vėliau prisikėlė.
„Nepaisant turgaus prekeivių ir pirkėjų keliamo triukšmo, daugybės žmonių siaurose senamiesčio gatvėse, ėjimas keliu, kuriuo Jėzus praėjo paskutinę gyvenimo dieną daugiau nei prieš du tūkstančius metų, mums tapo jaudinančia dvasine patirtimi. Prieš Velykas šis jausmas buvo itin stiprus“, – pasakojo N.Martinavičienė.
Izraelyje verslininkai valgė patiekalus, kuriuos renkasi vietiniai. Jie aplankė ir restoranus, ir nedideles jaukias kavines. Tačiau nieko skaniau už šviežius vaisius, vietinę chalvą, riešutus ir ką tik pagautą žuvį jiems nebuvo.
Nustebino maisto pateikimas – tik pasodinus prie staliuko, dar nieko neužsisakius jau ant stalo pabiro dešimtys mažu indelių su salotomis, užtepėlėmis, daržovėmis, tradicine duona, gaiviuoju gėrimu. Po valgio kavinių šeimininkai lietuvius mielai vaišino desertu ir kava.
Keletą dienų keliautojai praleido kurorte prie Negyvosios jūros. Ten ne tik maudėsi ir ilsėjosi, bet ir išmėgino įvairias grožio bei sveikatinimo procedūras su šios jūros mineralais.
