Tiesa, prezidentui nereikėjo lįsti į požemius, nes žemės
paviršiuje prancūzai pagamino, milimetras po milimetro, tikslią
griežtai saugomo Šovė grotu vadinamo urvo kopiją. Tikrąjį urvą
grupė speleologų atsitiktinai aptiko 1994 metais ir rado jame
šimtus priešistorinių mūsų protėvių piešinių.
Susidaręs giliai stačioje kalkakmenio atodangoje virš
vingiuojančios Ardešo upės, urvas yra neprieinamas visuomenei,
siekiant jį išsaugoti. Todėl mokslininkai ir menininkai kelerius
metus plušėjo, kol sukūrė 55 mln. eurų kainavusią urvo kopiją,
kurioje atgaminti net stalaktitai ir stalagmitai, kurių gausu
tikrajame urve.
Milžiniška urvo reprodukcija, kuri iš oro atrodo kaip lokio
letena, stūkso ant prabangios kalvos netoli Valjon Pon d'Arko
miestelio, vos už vieno kilometro nuo tikrojo urvo, kuris nuo
parėjusių metų priklauso UNESCO pasaulio paveldui.
F.Hollande'as vingiuojančiu taku muziejaus viduje vaikščiojo
apie valandą ir paskui karštai dalijosi įspūdžiais.
„Štai kur žmogus išrado tapybą... Čia, kur yra vienintelis
delno atspaudas, jie išrado autoportretus ... Kai jie žaidė su
šešėliais ir šviesa, jie išrado kiną“, – kalbėjo
prezidentas.
„Aš apie tai pasakosiu nesustodamas visur, kur tik nuvažiuosiu
pasaulyje. Jūs norite sužinoti iš kur kilote? Ateikite į Pon
d'Arko urvą, pataikysite kaip tik ten“, – sakė F.Hollande'as.