„Svarbu, kad kūno išskiriamą prakaitą ir garus drabužis sugertų ir per kitus sluoksnius išgarintų į lauką. Renkantis dviračio aprangą būtina įsitikinti, kad apatiniai sluoksniai iš vidaus gerai praleidžia drėgmę, neleidžia jai kauptis po priešvėjiniu sluoksniu“, – aiškino dviračių ekspertas, buvęs garsus dviratininkas Gintautas Umaras.
Dviračių sporto legenda perspėjo, jog vilkint netinkama apranga ir sustojus pailsėti kyla didelis pavojus peršalti. Pūstelėjus vėjui šlapias kūnas staiga atšąla.
„Nei turguje, nei prekybos centruose geros dviratininkų aprangos nerasite. Aišku, speciali apranga kainuoja truputį brangiau.
Bet tai ilgaamžiai drabužiai, teisingai prižiūrimi jie išlaiko ilgai“, – sakė net iki šiol prieš tris dešimtmečius dėvėti pradėtą aprangą užsivelkantis dviračių sporto čempionas.
Važiuojant dviračiu, ypač esant nepalankiomis oro sąlygoms, labai svarbus yra kūno temperatūros balansas. Jis priklauso ne tik nuo fizinio pasirengimo ir krūvio, bet ir nuo to, kaip apsirengsite. Apsirengus per mažai, važiuoti bus nesmagu , galima peršalti. Tuo tarpu, apsivilkus per daug, gresia perkaitimas, sukelsiantis prakaitavimą. Dėvint įprastinius rūbus to išvengti beveik neįmanoma. Sugėrusi prakaitą tokia apranga vėliau sukelia atvirkštinį efektą.
Tuomet permirkusi apranga tampa kur kas laidesnė šilumai, o dėl to kai kurios kūno dalys pradeda šalti. Tai ypač aktualu vėsiuoju metų laiku, tačiau galioja ir vasarą.
Profesionalios dviratininkų aprangos yra siuvamos iš sluoksniuotos medžiagos. Kiekvienas sluoksnis atlieka konkrečią funkciją, o visų jų paskirtis – į paviršių išstumti drėgmę ir apsaugoti nuo išorinių poveikių. Dėl to jos gerai garina prakaitą ir drauge saugo nuo vėjo.
Tai tampa nepalyginamai svarbiau esant šaltam orui ar lyjant. Jei ketinate važinėti ir tokiu oru, reikės pasirūpinti kur kas įvairesne apranga.
Kitas svarbus momentas – dviratininkams reikia vengti plevėsuojančių drabužių. Šie ne tik sukuria didesnį oro pasipriešinimą, bet ir gali įsipainioti į grandinę ar net užkliūti už kitų objektų, pro kuriuos važiuoja dviratininkas.
Neatsitiktinai patyrusius dviratininkus visada pamatysite apsivilkusius prigludusią dviratininkų aprangą.
Važiuojant šiltą vasaros dieną tinkama apranga yra minimali. Be šalmo, pirštinių, dviratininko kojinių ir batų užteks dviratininko marškinėlių bei elastingų šortų su paminkštinimu („balneliu“). Esant vėsesniam orui vertėtų naudoti ilgas elastingas kelnes bei marškinėlius ilgomis rankovėmis.
Oro sąlygoms esant nepalankioms ar net tvyrant neigiamai temperatūrai, aprangos krepšelyje turėtų atsirasti tokie dalykai kaip speciali kepurė po šalmu, šiltų prakaitui laidžių apatinių drabužių sluoksnis, pašiltintos dviratininko kelnės, speciali striukė, žieminės pirštinės ir batai, papildoma šilta apykaklė, nuo vėjo ir drėgmės apsaugantys batų apdangalai ir kita.
Ypač svarbu – rankų ir kojų pirštų apsauga nuo žvarbaus oro, kadangi nepasirūpinus tinkama apranga, šios kūno vietos linkusios sušalti greičiausiai. Tai puikiai padeda išspręsti specialios pirštinės. Ši aprangos detalė būtina, nes padeda apsaugoti rankų odą, sugeria dalį vibracijų, taip pat apsaugo nuo traumų griūvant.
Kojų pirštus tinkamoje temperatūroje geriausia palaikyti naudojant šiltesnius batus. Dažnas dviratininkas naudoja specialius batus, prisegamus prie pedalų.
Paprastai tokie batai būna pasiūti iš plonos odos su angomis ventiliacijai. Tokiu atveju naudojami specialūs antbačiai iš neopreno, kur kas geriau palaikantys temperatūrą.
Specialūs dviratininkų rūbai turi ir daugiau privalumų. Vienas iš jų, jog jie dažnai iš anksto būna aprūpinti šviesą atspindinčiais elementais drabužių priekyje bei nugaroje. Tokiu būdu kiekvienas dviratininkas yra pastebimas tiek tamsiu paros metu, tiek esant blogesniam matomumui.
Dažnas patyręs dviračių entuziastas sako, jog nėra blogo oro važinėjimuisi – yra tik netinkama apranga. Skandinavijoje galima išvysti ir mums kol kas neįprastą vaizdą – daug žmonių naudojasi dviračiais net ir žiemą. Anksčiau ar vėliau tokia praktika ateis ir į Lietuvą.
