Pernai premjeras turėjo nutraukti atostogas ir skubiai grįžti į Lietuvą tuomet, kai Rusija paskelbė žemės ūkio ir maisto produktų embargą iš Europos Sąjungos ir kitų valstybių.
Premjero nebus dvi savaites
„Paprastai premjeras planuoja dviejų trijų savaičių atostogas, bet trukmė priklauso nuo esamos politinės padėties. Yra buvę atvejų, kai atostogas tekdavo atšaukti anksčiau negu planuota“, – apie A.Butkevičiaus atostogų įpročius kalbėjo jo atstovė spaudai Evelina Lazdauskienė.
Savaitę premjeras ketina atostogauti vienoje iš Europos šalių, likusias atostogas praleis Lietuvoje. Taip pat, kaip ir kasmet, jis su šeima lankysis Lietuvos pajūryje.
Pats A.Butkevičius apie savo atostogų planus buvo gerokai atviresnis: „Pirmą savaitę išeinu į kalnus – po ketverių metų pertraukos praleisiu juose. Ten aš tik kaip mėgėjas, nesu profesionalas, jau pasirinkau aukščiausią vietą, kurią, tikiuosi, pasieksiu – keturių kilometrų šimto dvidešimties metrų aukštį“, – „Žinių radijui“ sakė A.Butkevičius.
Premjeras šiam žygiui rengėsi intensyviai ir praėjusį savaitgalį jau turėjo kelias treniruotes. Apie jo užmojus galėtų sufleruoti faktas, kad aukščiausios Vakarų Europos viršukalnės Monblano aukštis yra 4810 metrų.
Premjeras taip pat žada savaitę ilsėtis Palangoje ir kelias laisvas dienas praleisti Vilniuje.
Pagal prezidentės pasirašytą dekretą A.Butkevičius atostogaus liepos 7–24 dienomis. Jį pavaduos finansų ministras Rimantas Šadžius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Premjero spaudos tarnyba atsisakė patikslinti, kaip sprendžiamas premjero apsaugos klausimas, kai jis vyksta ilsėtis į užsienį. Paklausus, ar tokiais atvejais drauge keliauja apsauga iš Lietuvos, ar bendradarbiaujama su vietos pareigūnais, buvo atsakyta, jog saugumo sumetimais plačiau šis klausimas nebus komentuojamas.
Taip pat neaišku, ar premjeras per atostogas visiškai neatsisako jo saugumu besirūpinančių pareigūnų paslaugų.
Alpinistas mėgėjas: „4120 metrų – rimtas aukštis“
Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, ką apie premjero pasirinktą kalno aukštį mano alpinistai mėgėjai.
Vilnietis Justas dažnai vyksta į kalnus. Pašnekovo teigimu, 4120 metrų aukštis – didelis jis ar ne – priklauso nuo paties keliautojo pasirengimo, jo fizinių galimybių.
„Pats aukščio sukeltas pasekmes imu jausti pakilęs į 2500 metrų į kalnus. Prasideda galvos skausmai, lengvas pykinimas, bet po paros ši būklė praeina. Kitiems kolegoms šie simptomai prasideda didesniame aukštyje“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad, be šių simptomų, dar gali kamuoti apetito dingimas, lengvas silpnumas.
Kopiantys į kalnus keliautojai privalo daryti tam tikrus sustojimus ir pratintis būti atitinkamame aukštyje. „Būna taip, kad kopiama iki tam tikro aukščio, tada leidžiamasi žemyn, pabūnama, paskui vėl kopiama, nakvojama, o kitą dieną kopiama dar aukščiau“, – pasakojo keliautojas ir įspėjo, kad žmonėms su silpna širdimi kopti aukštai į kalnus pavojinga.
Jei nesilaikoma saugumo taisyklių ir nesipratinama prie aukščio, smegenyse, plaučiuose gali atsirasti skysčio, gresia kitos sveikatos problemos.
Keliautojas pasakojo, kad prieš rimtas ekspedicijas treniruotis tenka apie pusmetį.