Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną kaunietis kunigas Evaldas Vitulskis tapo Lietuvos šaulių sąjungos nariu. Kauno arkikatedros bazilikos vadovas įsitikinęs, kad savo laisvą laiką turi skirti mokydamasis ginti tėvynę.
Ne vienas kitas kaunietis dvasininkas taip pat turi įdomių laisvalaikio pomėgių. Vieni sportuoja, kiti medžioja ar groja įvairiais instrumentais.
Dvasininkai įsitikinę, kad laisvalaikio pomėgiai ne tik suteikia jiems atgaivos, bet ir yra naudingi aplinkiniams.
Tarnavo sovietų armijoje
Kauno Šv.Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kunigas E.Vitulskis pasakojo, kad ne vienus metus bendrauja su Lietuvos šaulių sąjungos nariais. Todėl pagaliau ir pats pasiryžo tapti šauliu.
45 metų dvasininkas turi karinės patirties, todėl jam atrodo, kad toks jo žingsnis – logiškas.
„Sovietiniais laikais dar vidurinėje mokykloje vykdavo karinio rengimo pamokos. Baigęs Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą buvau pašauktas atlikti ir tarnybos Sovietų Sąjungos kariuomenėje“, – prisiminė kunigas.
Kaunietis tarnavo netoli Rusijos miesto Murmansko priešlėktuvinės gynybos pajėgose. Stebėjo, kad Sovietų Sąjungos sienos nekirstų kitų šalių lėktuvai.
Paskatino įvykiai Ukrainoje
„Jaunystėje gautos pamokos nepraėjo veltui. Lietuvos šaulių gretose turiu nemažai bičiulių. Dabar Ukrainoje vykstantys įvykiai paskatino galutinai apsispręsti ir taip pat stoti į Lietuvos valstybės gynėjų gretas. Reikia galvoti ne tiktai apie savo, bet ir apie valstybės ateitį“, – kalbėjo dvasininkas.
E.Vitulskis sakė, kad kol kas šaulių pratybose nedalyvavo, tačiau kai tik bus pakviestas, būtinai tai padarys.
Kunigas mano, kad jei mūsų šaliai tektų gintis nuo užpuolikų, savanoriams ir profesionaliems kariams dvasininko pagalba būtų ypač reikalinga.
Leidžiasi ir į medžioklę
Nesvetimas ginklas ir kitam kunigui – Karmėlavos viešosios koplyčios klebonui Virginijui Veprauskui. Laisvalaikiu jis domisi kariniais objektais, be to, ima medžioklinį šautuvą ir išsiruošia į medžioklę.
63 metų dvasininkas pasakojo, kad medžioti pradėjo jau kunigaudamas.
„Nesu kurio nors medžiotojų būrelio narys. Tačiau bičiuliai medžiotojai vis kviečia drauge pabūti gamtoje. Todėl keletą kartų per mėnesį su jais ir išsiruošiu. Medžioklė yra aktyvaus poilsio forma“, – sakė V.Veprauskas.
Jis romantiškai pasakojo, kad Jurbarko, Šakių, Tauragės, Kėdainių miškuose gali pasijusti vienumoje, klausosi, kaip čeža ežiai, kaip kankorėžius lukštena kėkštai, kaip traška šakos nuo besiartinančio šerno ar stirnos kanopų.
„Medžiotojas yra geriausias gamtos draugas, stebintis, kas vyksta miške, kokios bėdos puola gyvūnus“, – įsitikinęs dvasininkas.
Mėsą marinuoja irgi pats
V.Veprauskas turi lygiavamzdį bei du graižtvinius šautuvus ir puikiai išmano, kokius gyvūnus galima medžioti.
„Tikras medžiotojas niekada nešaus į palikuonių besilaukiančią stirną ar mažylius auginančią šerno patelę. Jei taip nutinka, mūsų grupėje toks medžiotojas tampa nepageidaujamas. Medžioti reikia tuos gyvūnus, kurie nebegali tęsti savo giminės arba dėl ligų atsivestų nesveikų palikuonių“, – teigė dvasininkas.
V.Veprauskas pasakojo, kad medžioja ne dėl trofėjų. Tačiau sumedžiotų stirninų ar kitų gyvūnų ragus saugo savo namuose arba dovanoja pažįstamiems.
Taip pat kunigas puikiai moka ruošti patiekalus iš sumedžiotų gyvūnų.
„Pats pasigaminu 15 sudedamųjų dalių prieskonių mišinį. Viena sudedamoji dalis yra slapta, jos niekam neišduodu. Šis mišinys puikiai tinka žvėrienai marinuoti“, – pasakojo V.Veprauskas.
Prakalbus apie žvėrieną, dvasininkas prisiminė, kad anksčiau gavėnios metu tikintiesiems būdavo draudžiama valgyti mėsą, tačiau norintys galėjo skanauti bebrienos.
„Bebrai turi savitus žvynus ir anksčiau būdavo laikomi žuvimis. Tačiau dabar aišku, kad tai – žinduoliai, todėl ir jų mėsos tam tikru laiku reikėtų vengti“, – pasakojo kunigas.
Antis medžiojo ir vyskupas
V.Veprauskas sakė, kad medžioklėje su bendraminčiais pasikalba įvairiausiomis temomis.
„Medžioklėje galima išspręsti bet kokius klausimus, aptarti pasaulėžiūrą, problemas. Apsivilkę medžiotojų maskuojamąja apranga visi tampame lygūs ir nuoširdžiai pasikalbame“, – sakė dvasininkas.
Kunigas prisipažino, kad ne visada miške pavyksta išbūti iki medžioklės pabaigos.
Kai sulaukia skambučio, jog blogai jaučiasi sergantis jo parapijietis, kaipmat nutraukia medžioklę ir vyksta atlikti dvasininko pareigų.
V.Veprauskas įsitikinęs, kad medžioklė nesikerta su kunigo pareigomis.
„Antis mėgdavo medžioti ir vyskupas Motiejus Valančius. Nemanau, kad kunigystė ir medžioklė – nesuderinami dalykai“, – sakė V.Veprauskas.
Domina ir kariniai objektai
Laisvalaikiu Karmėlavos klebonas dar domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje statytomis pilimis, krikščionybės atėjimu į mūsų šalį.
Taip pat ir Vokietijos Adolfo Hitlerio laikais bei Sovietų Sąjungos kariškių statytais kariniais objektais, bunkeriais.
„Apžiūrint A.Hitlerio bunkerį Lenkijoje ir Karmėlavoje esančią buvusią sovietų raketų bazę įdomu šiuolaikinio žmogaus akimis palyginti, koks buvo šių dviejų valstybių karininkų mentalitetas statant mirčiai skirtus objektus. Keliaujant įdomu praplėsti akiratį, patirti atradimo džiaugsmą ir pasidalyti istorinėmis žiniomis su kitais žmonėmis“, – sakė V.Veprauskas.
Susidomėjo dziudo imtynėmis
Aktyvų gyvenimo būdą yra pasirinkęs ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) kapelionas kunigas Linas Šipavičius. 41 metų kaunietis nuo vaikystės sportuoja – žavisi dziudo imtynėmis.
Dvasininkas pasakojo, kad prieš pasirinkdamas kunigo kelią dirbo ugniagesiu gelbėtoju. Jau tada sportas, ištvermė padėdavo gelbėti žmones.
Būdamas 24 metų kaunietis įstojo į Liublino katalikiškąjį universitetą (Lenkija).
„Studijuojant niekas ne tik nedraudė užsiimti šia sporto šaka, bet ir skatino tai daryti. Varžybose atstovaudavau universitetui“, – prisiminė kunigas.
Studentai pomėgiu stebėjosi
Grįžęs į Lietuvą ir pradėjęs kunigauti L.Šipavičius iki šiol kasdien vakarais po 2 valandas treniruojasi ir bėgioja.
„Sportavimas man tapo gyvenimo būdu. Neužtenka gyventi tik dvasinio gyvenimo. Reikia ir atsipalaiduoti, išvalyti mintis. Tai geriausiai padaryti padeda sportas“, – įsitikinęs L.Šipavičius.
Kunigas pasakojo, kad kolegos jo žavėjimusi dziudo imtynėmis nesistebi. O štai kai prieš metus tapo LSU kapelionu ir studentai sužinojo apie jo pomėgį, daugeliui buvo keista.
Tačiau kunigas įsitikinęs, kad turi ne tiktai pats sportuoti, bet ir sukauptas žinias perduoti kitiems. Todėl rengia treniruotes ir LSU studentams, ir Lietuvos policijos mokyklos Mastaičiuose mokiniams.
Šį pavasarį L.Šipavičius dalyvavo vienoje televizijos laidoje apie sportą ir sveiką mitybą. Taip pat pristatė dziudo imtynes.
Žavėjosi sunkiuoju roku
Kitaip džiaugsmo sau ir aplinkiniams suteikia vyskupas Kęstutis Kėvalas ir keli kiti dvasininkai, susibūrę į muzikos grupę „Sacerdos“.
Grupės atsiradimo iniciatorius buvo dabar Marijos radijo programų direktoriumi dirbantis kunigas, pranciškonų ordino narys Gintaras Blužas.
37 metų dvasininkas, dar dirbantis ir Kauno arkikatedroje bazilikoje, pasakojo, kad nuo paauglystės domėjosi muzika.
„Tada mėgau klausytis labai sunkaus roko. Kaip ir visi paaugliai, ir pats norėjau groti bei kurti muziką. Tačiau į muzikos mokyklą nepriėmė, matyt, manė, kad neturiu klausos. Todėl muzikuoti mokiausi savarankiškai“, – šypsojosi G.Blužas.
Dvasininkas groja mušamaisiais instrumentais, elektrine ir bosine gitaromis, armonikėlėmis.
Subūrė muzikalių kunigų grupę
Pradėjęs eiti kunigystės keliu iš Šiluvos kilęs dvasininkas susipažino su kitais groti mokančiais ir mėgstančiais kolegomis. Taip 2010 metais buvo įkurta grupė „Sacerdos“ – „Kunigai“.
Dabar grupės nariais yra Petrašiūnų bažnyčios kunigas kapucinas Tomaszas Pilchas, grojantis bosine gitara, ir šios bažnyčios dvasininkas, taip pat brolis kapucinas Vincentas Tamošauskas, grojantis klavišiniais instrumentais.
Armonika groja ir dainuoja vyskupas K.Kėvalas. Pats G.Blužas muša būgnus, o jo brolis – taip pat pranciškonas, kunigaujantis Kretingoje Antanas Blužas į rankas čiumpa elektrinę gitarą.
Dainavo ir įsimylėjėliams
G.Blužas pasakojo, kad dainas, labiau primenančias linksmas Dievo šlovinimo giesmes, kuria patys grupės nariai. Dvasininkai dažniausiai repetuoja Petrašiūnuose, susirinkę pas T.Pilchą.
Šis dvasininkas dažnokai ir vienas pritardamas sau gitara atlieka autorines dainas, yra išleidęs savo kūrybos kompaktinę plokštelę.
Kunigų grupė yra koncertavusi įvairiuose miestuose. 2012 metais pasirodė Kauno „Žalgirio“ arenoje Valentino dienos progai skirtame koncerte.
Grupė veiklą vėl atnaujino
Pastaruosius dvejus metus, kai K.Kėvalas tapo vyskupu, o grupės įkūrimo iniciatorius pradėjo eiti Marijos radijo programų direktoriaus pareigas, muzikuojantys dvasininkai susitikdavo rečiau.
„Tačiau visi grupės nariai, taip pat ir Kauno I muzikos mokyklą baigęs bei akordeonu grojantis vyskupas K.Kėvalas labai norime vėl dažniau repetuoti. Todėl šiemet tai pradėjome daryti kur kas aktyviau ir jau turime kvietimų pasirodyti pasauliečiams“, – sakė G.Blužas.
Prieš keletą savaičių grupė pasirodė kauniečiams koncertuodama Šv.Jurgio bažnyčioje.
Dvasininkas pasakojo, kad bendraminčiams ne tiktai smagu repetuoti. Po repeticijų jie dažnai drauge pietauja, aptaria savo reikalus.
„Muzika malonumo suteikia ne tik mums. Kai kurie tikintieji, pamatę grojančius kunigus, nustemba. Daugelis vis dar laikosi stereotipo, kad kunigas turi būti rūstus užsisklendėlis. Tačiau kai pasirodome, matome, kad mūsų laisvalaikio pomėgis aplinkinius džiugina“, – sakė G.Blužas.
Laimingi kunigai, laimingi ir tikintieji
Darius Chmieliauskas, Kauno arkivyskupijos kurijos atstovas:
„Dvasininkai, kaip ir visi žmonės, turi savo asmeninį gyvenimą bei laisvalaikio pomėgių. Pomėgiai ir talentai, kurie lavinami laisvalaikiu, prisideda prie to, kad kunigai aplinkiniams suprantama kalba skleidžia Dievo žodį bei žmonėms suteikia malonumo ne tik tiesioginės tarnystės metu.
Dvasininkai nebūtinai turi tarnauti pamokslus sakydami iš sakyklos. Tai galima atlikti ir kitomis formomis. Manau, kad kai aplinkiniai mato linksmus ir laimingus dainuojančius, grojančius kunigus, tampa taip pat tik laimingesni. Patys kunigai per savo talentus suprantamiau tikintiesiems suteikia vilties.
Jei kunigai sportuoja, medžioja ar stoja į Lietuvos gynėjų gretas, tai irgi savotiška tarnystė. Galbūt tarp tų žmonių, su kuriais jie leidžia laisvalaikį, yra tokių, kurie niekada neužsuka į bažnyčią.
Tačiau susidūrę su kunigais sau priimtinoje aplinkoje, pabendravę su dvasininkais jiems suprantama kalba, taip pat atranda tikėjimą ar bent turi progą pasikalbėti apie savo bėdas, būti išklausyti.“
Turi piloto licenciją
Prieš keletą metų Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavę studentai turėjo malonumo klausytis kunigo, Lietuvos karinių oro pajėgų kapeliono Virginijaus Veilento paskaitų ir pabendrauti su juo ne tik kaip su dvasininku.
54 metų kunigas yra ir pedagogas, žurnalistas bei lakūnas.
Baigęs Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą ir Kauno kunigų seminariją, kunigavo Lietuvoje, buvo žurnalo „Katalikų pasaulis“ redaktoriaus pavaduotoju.
Nuo 1991-ųjų 14 metų mokėsi ir dirbo Romoje.
2005 metais buvo paskirtas Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionu. Jo laisvalaikio pomėgis – skraidymas lėktuvais. Piloto licenciją dvasininkas įgijo dar 1993 metais ir, kai tik gali, kyla į orą. Skraidydamas ne tik pats pajunta malonumą, bet ir dalyvauja įvairių miestų šventėse.
