Kalnuose Butkevičiai praleido savaitę. „Abu labai žavimės kalnais, važiuojame į juos jau ne pirmą vasarą. Ir Cermá jau esame buvę prieš keletą metų. Paprastai stengiamės atostogauti vis kitoje vietoje, bet šįsyk nusižengėme taisyklei ir dar kartą sugrįžome į tą patį miestą. Labai geri prisiminimai išliko iš praėjusių atostogų šiame kalnų kurorte, norėjosi dar kartą čia atvažiuoti, o ir Materhorno kalno traukai neįmanoma atsispirti“, – žurnalui „Stilius“ sakė ponia Janina.
Orai buvo puikūs, visos dienos šiltos ir saulėtos, skirtingai nei Palangoje, kurioje premjeras su žmona ir anūke Kamile stabtelėjo po kelionės į Šveicariją. Šios šalies gyventojai keliautojams iš Lietuvos pasakojo, kad tokios puikios vasaros kaip ši nebuvo seniai.
Kiekvieną dieną Butkevičiai keliaudavo kalnų takais. Cermá yra iš visų pusių kalnų supamas jaukus miestelis, esantis 1620 m virš jūros lygio. Tai ekologiškas miestas, kuriame draudžiama važinėti automobiliams. Čia tyliai važinėja elektromobiliai, elektra varomi autobusai, kartais, tempdami dailią karietą, prakaukši grakštūs žirgai.
Mieste gausybė turistų iš įvairių Europos šalių, ypač daug iš Japonijos.
„Atostogos kalnuose visai kitokios nei tingus ir patogus poilsis su knyga prie šiltos jūros ar baseino. Vaikščioti kalnų takais ir takeliais reikia tikrai daug fizinių jėgų ir ištvermės. Labai pavargsti, bet fizinis nuovargis yra niekai prieš hipnotizuojantį kalnų grožį.
Mano vyras mobiliajame telefone turi specialią programėlę, kuria pasinaudodami grįžę iš kalnų pasitikrindavome, kokį atstumą tą dieną įveikėme. Didžiausias atstumas buvo 19,9 km per dieną kalnų takais“, – atostogų žygiais džiaugėsi J.Butkevičienė.
Žymią šalies porą žavėjo kalnų magija, užbūrė jų didybė ir grožis, iš galvos išgaravo visos nereikalingos mintys.
„Eidamas sunkia trasa turi žiūrėti sau po kojomis, kad nepaslystum ant aštrių akmenų, reikia sustoti norint pasigėrėti kalnų grožiu. Kiekvienas maršrutas – tarsi įdomus nuotykis, kurį norisi patirti.
Kalnų didybės, rimties ir amžinumo akivaizdoje kaip niekada pasijunti esantis tos didingos gamtos mažytė dalelė, supranti, koks trapus ir trumpas yra žmogaus gyvenimas, kaip nepelnytai kartais sureikšminame savo problemas, ir pasijunti laimingas, galėdamas iš arti pamatyti tą begalinį Dievo kūrinių grožį“, – įspūdžiais dalijosi A.Butkevičiaus žmona.
Cermá ir visos Šveicarijos pasididžiavimas ir simbolis – didingas Materhorno kalnas, 4478 m aukščio įspūdingos formos Alpių viršukalnė Šveicarijos ir Italijos pasienyje.
Mokslininkai sako, kad kalnas susiformavo prieš 50 mln. metų.
Materhornas – labiausiai turistų fotografuojamas objektas Cermá. Aukštai iškilęs virš miesto kalnas matomas iš visur. Į jį išties krypsta visų akys ir tikrai jį norisi fotografuoti, nes kalnas nuolat keičiasi. Vienoks jis ankstų rytą apgaubtas tiršto rūko skraiste, kitoks nuslinkus rūkui, paliestas pirmųjų saulės spindulių, dar kitoks apsuptas debesų.
„Atsikėlę ryte pirmiausia eidavome į balkoną pasižiūrėti į Materhorną. Bet labiausiai mums patikdavo stebėti kalną vakare. Besileidžiančios saulės spindulių glostomas kalnas keičiasi, maino spalvas nuo švelniai gelsvos, rausvos iki sodriai auksinės, krinta šešėliai, jie plečiasi, keičia formas, išmargina kalną, kol pagaliau jis visas paskęsta sutemose. Nenusakomas vaizdas, atrodo, niekada nenusibostų žiūrėti“, – tikino J.Butkevičienė.
Kasmet iki 3000 alpinistų pasiekia Materhorno viršūnę, bet sakoma, kad šis kalnas – tikras iššūkis net patyrusiems alpinistams.
Kasdien Butkevičiai Cermá rinkosi vis kitą maršrutą.
„Tiksliau, už maršruto parinkimą buvo atsakingas Algirdas, kiekvieną vakarą jis studijuodavo žemėlapius, skaitydavo informaciją ir anksti ryte, užsimetę kuprines ant pečių, keliaudavome jo parinktu maršrutu. Kalnų aistruoliai keliasi anksti, jau 7 valandą ryto mieste pilna žmonių su kuprinėmis ant pečių. Visi linksmi, gerai nusiteikę. O kalnuose keliautojai labai draugiški ir mandagūs, prasilenkdami visi pasisveikina, kartais, norėdami truputį atsipūsti, sustoja ir persimeta vienu kitu žodžiu.
Čia dar kartą įsitikinome, kaip tautas vienija krepšinis. Atostogaudami visada vežamės laisvalaikio aprangos su Lietuvos atributika. Pirmąją dieną kalnuose mano vyras vilkėjo marškinėlius su užrašu „Vilnius“. Sutiktas turistas iš Slovėnijos jį užkalbino: „Jūs iš Lietuvos? Žinau jūsų šalį, esate puiki krepšinio šalis. Mums puikiai sekasi su jumis žaisti krepšinį.“
Iš Cermá galima pasiekti keletą ypač turistų pamėgtų vietų kalnuose. Niekas nepraleidžia progos pasikelti į Gornergratą, turistų labai mėgstamą kalną ne tik dėl savo aukščio (3089 m virš jūros lygio), bet ir dėl kvapą gniaužiančių panoraminių vaizdų, kurie atsiveria stovint atviroje turistams įrengtoje apžvalgos aikštelėje.
Dar viena ypač populiari turistų judėjimo kryptis – Rothorno kalnas. Iš 3103 m viršukalnėje įrengtos apžvalgos aikštelės visu savo didingu grožiu atsiveria Materhornas, iš čia jis geriausiai matomas ir atrodo ranka pasiekiamas.
„Būnant Cermá negalima nepasikelti į Materhorno ledyno galeriją. Stovėdamas 3883 m aukštyje įrengtoje apžvalgos aikštelėje ir žvelgdamas į 38 iš jos matomas snieguotas viršukalnes išties jautiesi esantis arti dangaus... Akmenuotu ir snieguotu taku galima užkopti dar aukščiau nei 4000 m. Tai mes ir padarėme. O nusileidęs 15 m į ledyną patenki į stulbinamus ledo rūmus, kur kvapą gniaužia ne tik šaltis, bet ir įspūdingos ledo skulptūros“, – įdegis J.Butkevičienei per atostogas tikrai nėra svarbu.
Yra ir daugiau turistų traukos centrų kalnuose, žadančių nepakartojamų įspūdžių, įkvepiančių vaizdų ir nuostabių nuotraukų prisiminimui.
Šveicarijos Alpių pievos žydi, kvepia ir tikrai labai panašios į Lietuvos. Čia galima pamatyti švilpikų. Tarp akmenų gyvena gausios šių mielų į triušiukus panašių gyvūnėlių šeimynos, mažyliai žaidžia, o suaugusieji stebi aplinką ir pamatę netoliese turistus garsiu švilpimu perspėja vaikus apie besiartinantį pavojų.
„Atostogos kalnuose buvo trumpos, bet geros, kalnų energijos pasisėmėme ilgam. Iki šiol abu sapnuojame kalnus“, – džiaugėsi ponia Janina.
