Batumis – tikrų tikriausias kontrastų miestas, kuris daug investavęs mėgina lygiuotis į Las Vegasą, Majamį ir Dubajų, tačiau kai kuriose jo vietose laikas yra sustojęs, todėl primena tokią Gruziją, kokią ne vienas mūsų įsivaizduoja.
„Sheraton“, „Radisson“, „Kempinski“, „Hilton“ ir kiti garsių tinklų viešbučiai, daugybė kazino iškabų, aukšto lygio restoranai, įspūdingo dizaino „McDonald's“ restorano statinys, naktiniai klubai, šokantys fontanai, delfinariumas rodo, kad miestas nusitaikęs į pasiruošusius prabangiai gyventi, lošti, pramogauti, rasti nuotykių.
Turgus, daugybė nebrangių gruziniškų kavinių, maži viešbutukai ir svečių namai ar galimybė pigiai išsinuomoti kambarį tiesiog pas vietos gyventojus leidžia neblogai ilsėtis tiems, kurie nelinkę smarkiai tuštinti piniginės.
Dažnai tokiems poilsiautojams dieną pakanka saulės vonių, maudynių šiltoje jūroje, vakarinių pasivaikščiojimų pakrante ar pasisėdėjimų vienoje iš kokioje nors siauroje gatvelėje įsikūrusių gruziniškų užeigų.
Rasti kur pavalgyti ir išgerti pilstomo vietinio vyno Batumyje įmanoma lengvai bei nebrangiai. Turbūt įėjus į pirmą kelyje pasitaikiusią kavinę galima pilvus prikimšti gerokai pigiau nei, tarkime, Palangoje.
Maisto gausite nepalyginti daugiau ir tikrai labai skanaus. Ne be reikalo gruzinų virtuvė laikoma viena geriausių pasaulyje.
Tačiau svajojantys apie ramias atostogas Batumyje turėtų žinoti, jog triukšmo čia netrūksta ne tik gatvėse, bet ir paplūdimyje.
Nepriklausomai kokio lygio viešbutyje apsigyvena atvykėliai, visi jie eina į viešą akmenuotą Batumio paplūdimį.
Žinant, kur atvažiavai, tai – nedidelė problema. Patogus skėtis ir gultas kainuoja kelis larius – nuo 1,5 iki 4 eurų, o turint specialius maudynėms skirtus batus į šiltą jūrą įbristi galima nepatiriant didelių nepatogumų.
Tačiau apie jaukią ramybę ir malonų poilsį klausantis jūros bangų mūšos Batumio paplūdimyje reikėtų pamiršti. Ją negailestingai drumsčia zujantys prekeiviai.
Šaltą alų su karštais čeburekais nuolat siūlo ir Palangos paplūdimiu vaikštantys jaunuoliai, o daugelyje užsienio kurortų netrūksta skaromis, akiniais ar pripučiamais čiužiniais nešinų juodaodžių. Tačiau niekur kitur paplūdimio prekeivių neteko matyti tiek daug, kiek Batumyje, ir ypač taip garsiai šūkaujančių.
Nenutrūkstanti maistu ir kitais daiktais apsikrovusių dešimčių, o gal net šimtų prekeivių vilkstinė Batumio pajūryje kasdien nutįsta nuo ankstaus ryto.
Sukinėdamiesi tarp gultų ar ant rankšluosčių gulinčių poilsiautojų vyrai, moterys ir vaikai vienas už kitą garsiau gruziniškai bei rusiškai šaukia apie parduodamus gaiviuosius gėrimus, vandenį, vaisius, kukurūzus, chačapurius, čeburekus, pyragaičius, saulėgrąžas, riešutus, žaislus, galvos apdangalus nuo saulės.
Vienas paskui kitą vaikšto ir alaus bei cigarečių pardavėjai. Nestinga tokių, kurie vedini murzinais vaikais už rankų iš gulinčių poilsiautojų prašinėja pinigų.
Daugelio paplūdimio pardavėjų veidai kone iki juodumo nugairinti saulės, avalynė, drabužiai – ne itin švarūs, kaip ir kibirai, puodai ar kiti indai, iš kurių jie traukia maistą.
Atrodytų, jog baimindamiesi infekcijų ir ligų pirkti bei dėti į burną tai, ką siūlo šie žmonės, drįstų retas.
Tačiau ir vietiniai, ir turistai prekeiviams nuolat tiesia pinigus ne vien už supakuotus saldumynus ar alaus skardinę.
Sėdint ant gulto ypač populiaru valgyti iš kibiro ar puodo su balzganu vandeniu ištrauktą virtą kukurūzo burbuolę, kurią pardavėjas įvynioja į plastikinį maišelį ir čia pat šaukšteliu ar net rankomis apibarsto druska bei prieskoniais. Virtus kukurūzus siūlo kone kas trečias prekeivis.
Čeburekai, chačapuriai ir įvairūs pyragaičiai, kuriuos, kaip tvirtina, ką tik iškepusios pačios pardavėjos ar jų giminaitės taip pat perkami ir valgomi. Juos moterys patiekia popierinėje servetėlėje.
Riešutus, o kai kurie ir saulėgrąžas, pardavėjai ima sauja iš krepšelio, suka į popierių ir parduoda poilsiautojams.
Nors policijos pareigūnai nuolat patruliuoja šalia paplūdimio, neteko matyti, kad šiuos, nuo ryto iki vakaro akmenuotu paplūdimiu ne vieną kilometrą nueinančius pardavėjus, jie vaikytų ar baustų.
Kalbinti prekeiviai tikino, jog vasarą tai – pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Garbaus amžiaus moteris pasakojo, kad kas rytą jos giminės moterys keliasi labai anksti ir pradeda suktis virtuvėje.
Priruošusios patiekalų vienos skuba į paplūdimį jų pardavinėti, o kitos maistą gamina toliau. Pardavusios tai, ką turėjo ryte, moterys grįžta į namus, pasiima tai, ką pagamino jų giminaitės, ir vėl išskuba jūros link.
