Batumis – tikrų tikriausias kontrastų miestas, kuris daug investavęs
mėgina lygiuotis į Las Vegasą, Majamį ir Dubajų, tačiau kai kuriose jo
vietose laikas yra sustojęs, todėl primena tokią Gruziją, kokią ne
vienas mūsų įsivaizduoja.
„Sheraton“, „Radisson“, „Kempinski“, „Hilton“ ir kiti garsių tinklų
viešbučiai, daugybė kazino iškabų, aukšto lygio restoranai, įspūdingo
dizaino „McDonald's“ restorano statinys, naktiniai klubai, šokantys
fontanai, delfinariumas rodo, kad miestas nusitaikęs į pasiruošusius
prabangiai gyventi, lošti, pramogauti, rasti nuotykių.
Turgus, daugybė nebrangių gruziniškų kavinių, maži viešbutukai ir
svečių namai ar galimybė pigiai išsinuomoti kambarį tiesiog pas vietos
gyventojus leidžia neblogai ilsėtis tiems, kurie nelinkę smarkiai
tuštinti piniginės.
Dažnai tokiems poilsiautojams dieną pakanka saulės vonių, maudynių
šiltoje jūroje, vakarinių pasivaikščiojimų pakrante ar pasisėdėjimų
vienoje iš kokioje nors siauroje gatvelėje įsikūrusių gruziniškų
užeigų.
Rasti kur pavalgyti ir išgerti pilstomo vietinio vyno Batumyje įmanoma
lengvai bei nebrangiai. Turbūt įėjus į pirmą kelyje pasitaikiusią
kavinę galima pilvus prikimšti gerokai pigiau nei, tarkime, Palangoje.
Maisto gausite nepalyginti daugiau ir tikrai labai skanaus. Ne be
reikalo gruzinų virtuvė laikoma viena geriausių pasaulyje.
Tačiau svajojantys apie ramias atostogas Batumyje turėtų žinoti, jog
triukšmo čia netrūksta ne tik gatvėse, bet ir paplūdimyje.
Nepriklausomai kokio lygio viešbutyje apsigyvena atvykėliai, visi jie
eina į viešą akmenuotą Batumio paplūdimį.
Žinant, kur atvažiavai, tai – nedidelė problema. Patogus skėtis ir
gultas kainuoja kelis larius – nuo 1,5 iki 4 eurų, o turint
specialius maudynėms skirtus batus į šiltą jūrą įbristi galima
nepatiriant didelių nepatogumų.
Tačiau apie jaukią ramybę ir malonų poilsį klausantis jūros
bangų mūšos Batumio paplūdimyje reikėtų pamiršti. Ją negailestingai
drumsčia zujantys prekeiviai.
Šaltą alų su karštais čeburekais nuolat siūlo ir Palangos paplūdimiu
vaikštantys jaunuoliai, o daugelyje užsienio kurortų netrūksta
skaromis, akiniais ar pripučiamais čiužiniais nešinų juodaodžių. Tačiau
niekur kitur paplūdimio prekeivių neteko matyti tiek daug, kiek
Batumyje, ir ypač taip garsiai šūkaujančių.
Nenutrūkstanti maistu ir kitais daiktais apsikrovusių dešimčių, o gal
net šimtų prekeivių vilkstinė Batumio pajūryje kasdien nutįsta nuo
ankstaus ryto.
Sukinėdamiesi tarp gultų ar ant rankšluosčių gulinčių poilsiautojų
vyrai, moterys ir vaikai vienas už kitą garsiau gruziniškai bei
rusiškai šaukia apie parduodamus gaiviuosius gėrimus, vandenį,
vaisius, kukurūzus, chačapurius, čeburekus, pyragaičius, saulėgrąžas,
riešutus, žaislus, galvos apdangalus nuo saulės.
Vienas paskui kitą vaikšto ir alaus bei cigarečių pardavėjai. Nestinga
tokių, kurie vedini murzinais vaikais už rankų iš gulinčių poilsiautojų
prašinėja pinigų.
Daugelio paplūdimio pardavėjų veidai kone iki juodumo nugairinti
saulės, avalynė, drabužiai – ne itin švarūs, kaip ir kibirai, puodai
ar kiti indai, iš kurių jie traukia maistą.
Atrodytų, jog baimindamiesi infekcijų ir ligų pirkti bei dėti į burną
tai, ką siūlo šie žmonės, drįstų retas.
Tačiau ir vietiniai, ir turistai prekeiviams nuolat tiesia pinigus ne
vien už supakuotus saldumynus ar alaus skardinę.
Sėdint ant gulto ypač populiaru valgyti iš kibiro ar puodo su balzganu
vandeniu ištrauktą virtą kukurūzo burbuolę, kurią pardavėjas įvynioja į
plastikinį maišelį ir čia pat šaukšteliu ar net rankomis apibarsto
druska bei prieskoniais. Virtus kukurūzus siūlo kone kas trečias
prekeivis.
Čeburekai, chačapuriai ir įvairūs pyragaičiai, kuriuos, kaip tvirtina,
ką tik iškepusios pačios pardavėjos ar jų giminaitės taip pat perkami
ir valgomi. Juos moterys patiekia popierinėje servetėlėje.
Riešutus, o kai kurie ir saulėgrąžas, pardavėjai ima sauja iš
krepšelio, suka į popierių ir parduoda poilsiautojams.
Nors policijos pareigūnai nuolat patruliuoja šalia paplūdimio,
neteko matyti, kad šiuos, nuo ryto iki vakaro akmenuotu paplūdimiu ne
vieną kilometrą nueinančius pardavėjus, jie vaikytų ar baustų.
Kalbinti prekeiviai tikino, jog vasarą tai – pagrindinis jų pragyvenimo
šaltinis. Garbaus amžiaus moteris pasakojo, kad kas rytą jos giminės
moterys keliasi labai anksti ir pradeda suktis virtuvėje.
Priruošusios patiekalų vienos skuba į paplūdimį jų pardavinėti, o kitos
maistą gamina toliau. Pardavusios tai, ką turėjo ryte, moterys grįžta į
namus, pasiima tai, ką pagamino jų giminaitės, ir vėl išskuba jūros
link.