Pats šiaurinis Lietuvos teritorijoje esantis Baltijos jūros pakrantės švyturys buvo pastatytas 1957 metais ir nuo tada į jį dar nebuvo patekęs nė vienas pašalinis asmuo.
Sekmadienį po vidurdienio skambant Palangos pučiamųjų orkestro maršams į ažūrinės konstrukcijos švyturį įkopę aukštalipiai ant jo viršaus rytinėje pusėje iškėlė valstybinę vėliavą.
Tiesa, švelnus rytų vėjelis vėliavai neleido išsiskleisti, tačiau užtat beveik visa viršutinė švyturio konstrukcijos dalis pasipuošė didele trispalve.
Į šventę gausiai susirinkę Šventosios gyventojai ir apie akciją sužinoję poilsiautojai labiausiai laukė progos pakilti stačiais švyturio konstrukcijos laiptais.
Tai padaryti buvo nemenkas iššūkis, nes į daugiau nei 40 metrų aukštį vedantys metaliniai laiptai yra gana statūs, o jais užlipti galima tik tvirtai įsikibus į metalinius laipto turėklus.
Dėl saugumo į švyturį buvo neleidžiami vaikai. Į viršų buvo patariama nekopti sveikatos bėdų turintiems žmonėms.
Lipti į švyturį buvo leidžiama po 7 žmones, todėl prie konstrukcijos vartelių susidarė nemenka adrenalino norinčių patirti žmonių eilė.
Pasaulinės švyturių šventės Lietuvoje sumanytojas ir organizatorius, švyturių žinovas ir farologas Aidas Jurkštas pasidžiaugė, kad pirmą kartą lipantiems į švyturį oras buvo palankus. Jei pūstų stipresnis vėjas, saugumo sumetimais lipimo stačiais laiptais būtų atsisakyta.
Visus Lietuvos jūrinius švyturius prižiūrinčios Saugios laivybos administracijos Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėjas Viktoras Liulys pasakojo, kad prieš 15 metų, pajūryje siaučiant uraganui „Anatolijus“, Šventosios švyturio konstrukcijos viršutinė dalis į šonus siūbavo apie metrą.
Šventosios švyturio konstrukciją pagaminta tuometėje Minsko metalo konstrukcijų gamykloje. Į Lietuvos pajūrį atvežtos detalės kaip lego dalys buvo sumontuotos per 9 dienas.
Švyturio šviesos signalas pradėjo veikti 1958 metais. Po tūkstantį vatų galią siekiančių 6 lempų žybsintys šviesos signalai giedros nakties metu jūroje matomi už 40 kilometrų.
Tokios pat konstrukcijos, tik kiek žemesnis Šventosios švyturio dvynys 1960 metais buvo pastatytas Juodkrantės miške atokiau pakrantės. Jis faktiškai buvo neveikiantis, nes jo funkcija buvo karo atveju imituoti Klaipėdos švyturio signalus ir taip apgauti priešo laivus.
Sovietmečiu buvo reikalaujama, kad jūros pakrantėje švyturiai būtų pastatyti kas 50 kilometrų. Tarp Latvijos Papės kaimelio karinio švyturio ir Klaipėdos uosto švyturio Šventojoje atsiradęs navigacinis įrenginys nebuvo būtinas. Tačiau čia sovietmečiu švyturį buvo nuspręsta įrengti kažkada Šventojoje numatant statyti uostą.
V.Liulys pripažino, kad šiandien, kai net ir mažiausių žvejybinių laivų navigacijos prietaisai yra kompiuterizuoti, veikiančių Nidos, Klaipėdos ir Šventosios švyturių paskirtis yra labiau simbolinė. Nors prieš 15 metų Klaipėdos švyturys buvo pasitarnavęs pagal savo paskirtį, kai link uostamiesčio artėjančiame laive netikėtai sugedo visa navigacinė įranga. ˙
