Dvaro rytas, prasidėjęs nuo vaiskaus dangaus mėlio, jo fone skristi sparnus mankštinančio gandro jauniklio ir dvaro šeimininkės padovanoto rožės žiedo, liudijo būsiant nepaprastą dieną. Iš tikrųjų – iš už paslaptingos sienos pasislėpusio, plačiai išsklidusio dvaro gyvenimas atsivėrė kaip įspūdinga spalvotų vasaros žiedų puokštė. Kaip viską šiame rašinyje ir aprėpti?...
Netikėtumams jau nuteikia dvaro raudonų čerpių stogų, akinančių baltų sienų vaizdas, išnyrantis vienodame Šiaurės Lietuvos trobesių ir pievų peizaže. O kas už tos ilgos akmeninės sienos?... Nuorodos keliautoją veda į Kontorą, čia – žaidimo taisyklių išaiškinimas, eurų į pakruonas iškeitimas, patarimai. Į dvarų meto istoriją atsiveriantys vartai, kaip teko įsitikinti, verdantis gyvas pažintinis, pramoginis, labai įvairus gyvenimas.
Įžengus į dvaro teritoriją pirmiausia pasitinka ypatinga architektūra, plačiai išsklidusių didžiausio Lietuvos dvaro statinių kompleksas, į šimtamečius medžius atsiremiantys takeliai, akį traukia švytintys centriniai rūmai. Paskui gali gilintis į Gyvojo muziejaus renginių programą ir dvaro žemėlapį, kuriuos tenka gerokai pastudijuoti, kad iškopinėtum viską kaip reikiant, kur tave veda nematoma dienos renginių režisieriaus ranka. Jo vizija – XIX a. pb. – XX a. pr. dvariško gyvenimas žaidimas ir patyrimas.
Priklauso, kaip atsipalaiduosi ir leisies į jį, padedamas gerai nusiteikusio, geranoriško dvariškių, amatininkų, istorinio dvaro gyventojų būrio.
Su jais ir su dvaro intrigomis susipažįsti pačioje dvaro dienos pradžioje prie centrinių rūmų. Čia įsimylėjėlis neklaužada Blinda sviedžia gėlių puokštę Baronaitei pro langą ir pradeda draudžiamos meilės istoriją, čia pasirodo ir su svečiais bendrauja galantiškas Baronas, nurodymus dalina garsiakalbis Tijūnas, tarp žmonių slapstosi ir juokus krečia Susna, kaip paaiškėja, per klaidą parsivežtas iš Paryžiaus. Pakeliama dvaro vėliava, įvyksta garsios lietuviškos veislės dvaro žirgų, žemaitukų, pasirodymas.
Čia susipažįsti su gausia dvaro amatininkų šeima, savo amatų dirbtuves įkūrusia skirtinguose pastatuose, kur lankysies visos dienos šurmulyje. Visi jie tradicijos meistrai.
Tai pasitempę dvaro žirgininkai, šnekus kalvis su gizeliu (pameistriu), įspūdingo stoto aludaris, trijų kartų vilnos vėlėjų šeima, bitininkė, kvapų burtus skleidžianti parfumerė, senovinių nuotraukų fotografas, kostiuminės siuvėja, puodžius, naminės duonos kepėja.
Nežinau, ar visus paminėjau, bet kiekvienas jų atvirai dalinasi savo amato paslaptimis, demonstruoja meną, kviečia išmėginti: aludaris naminio, vietoj gaminto alaus, raiteliai – jojimą ant dvaro žirgų, kalvis – nusikalti laimės vinį, vėlėja – nusivelti papuošalą, parfumerė – išmėginti aromatų poveikį, siuvėja – apsirengti dvariškais drabužiais, puodžius – kartu lipdyti iš molio.
Šiame pramogų parke tik jiems skirtų užsiėmimų turi vaikai. Be amatininkų lankymo jie gali mokytis jodinėti žirgais, su Baronaite pažaisti senovinių žaidimų, netikėtoje Vaikų teatro aplinkoje išvysti šešėlių spektaklį „Lapė ir vilkas“ pagal XIX a.pb. – XX a.pr. rašytojo Vinco Pietario pasaką. Dvaro gyvuliukų ūkyje tikrai išvys įspūdingų gyventojų: bendraujantį asiliuką, įtarų aviną ar dideliausių ragų ožį.
Kiekvienam bus įdomi istorinė dvaro technika. Per šias Žolines čia pradėta nauja tradicija – javų kūlimas ir šviežios naminės duonos kepimas. Visas procesas vyksta jums leidžiant dieną dvare. O kokia įspūdinga bubsinti senovinė kuliamoji mašina! Veikiantis muziejus prieš akis. Dulka byrantys grūdai, dirbančius pila prakaitas, o likusiems gražu pažiūrėti. Kvepia besibaigiančia vasara.
Paleidus mašiną būta ir kraujo – pasirodo, ne taip paprasta dirbti su senovine technika, sukdamas rankeną gali pataikyti į nosį, kaip nutiko vienam kumečiui. Laimė, nepavojingai.
Per pilną sumanymų dieną turi spėti aplankyti ir kitas intriguojančias atrakcijas: iš tikrųjų kraupoką bausmių rusį, kur išvysi įkalintą baudžiauninką ir kankinimo įrankių, apžiūrėti centrinius rūmus su Baronaite ar pačiu Baronu, galbūt paskanauti dvariškos trauktinės, pamatyti palėpėje eksponuojamą tarpukario fotografo erotinių nuotraukų parodą. O kur dar veržlios ir nirtulingos dvaro žirgų lenktynės, pietūs su Barono šeima Baltojoje pokylių salėje, kur vyksta dramatiškos Barono šeimos meilės peripetijos.
Dar šurmulys bravore, pirmoko ir antroko ragavimas, širdį gaivinantis prakilniausioje aplinkoje vykstantis klasikinės muzikos, gitaros ir smuiko, koncertas, Barono skaitomi meilės poezijos intarpai... Tačiau iš aukštosios dvaro kultūros grąžina Blindos ir Baronaitės meilės istorijos atomazga: atvesdinamas ir pliekiamas prasikaltęs Blinda, o viską apsvarstęs Baronas paskebia laimingą pabaigą – Baronaitės ir Blindos vestuves Svirno teatre „Vestuvės pas Žaldoką“. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau...
Susigulėjus dienos įspūdžiams supranti, kad ši pramogų parke praleista diena išlaisvino, pralinksmino, įtraukė, įtikino. Kad dalyvavai meistriškai kuriamame praeities spektaklyje, o jo neįprasta scena, didžiulis dvaras, yra daugiaplanis, puoselėjamas, gyvenamas besišypsančių, dvarišką kultūrą kuriančių žmonių.
