Nors baikerių sezonas Lietuvoje oficialiai dar nepaskelbtas, bet nublizginti motociklai išdavė, kad jų savininkai stropiai ruošėsi iškylai.
Vos kelias valandas numigęs Molėtų parapijos klebonas dekanas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas atrodė itin žvaliai. Jis džiaugėsi, kad šis žygis – dar viena proga priminti, kad Katalikų Bažnyčia gali būti patraukli jauniems žmonėms.
„Dievas myli baikerius, nes nebūtų sukurta tokia tobula susisiekimo priemonė kaip motociklas“, – pripažino Molėtų klebonas K.Kazlauskas.
Jis tikino, kad norint suorganizuoti žygį motociklais nereikia pinigų, užtenka gerų norų, nes tikrą džiaugsmą žmogus gali pajausti keliaudamas su bendraminčiais.
Buvo kur paganyti akis
Šio žygio sumanytojas – monsinjoro K.Kazlausko sūnėnas Šešuolių šv. Juozapo, Zibalų šv. Jurgio ir Šešuolėlių švč. Mergelės Marijos Visų Malonių Tarpininkės parapijų klebonas kunigas Egidijus Kazlauskas nebuvo vienintelis dvasininkas, pasibalnojęs motociklą.
Motociklą taip pat vairavo Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas ir Jiezno parapijos klebonas kunigas Rolandas Bičkauskas.
Žygio maršrutas vingiavo įspūdingomis Molėtų, Ukmergės, Kaišiadorių krašto vietovėmis.
Baikeriai aplankė XVII amžiuje įkurtą Videniškių vienuolyną, kur apžiūrėjo freskas, Želvą, kur juos pasitiko kaimo kapelos muzikantai,.
Želvos stadijone motociklininkai suko ratus kartu su vaikais, užkandžiavo Liaušiuose, o vidurdienį pasiekė Ukmergę, vėliau – Kaišiadoris, Žaslius ir Kernavę.
Daug kur motociklininkus pasitiko vietiniai gyventojai, negalėdami gerų žodžių, o seniūnai vaišino gardžiais valgiais.
Apsilankė ir kardinolo V.Sladkevičiaus tėviškėje
Tai ne pirmas kartas, kai baikeriai kartu su dvasininkais mini tikintiesiems svarbias datas.
2006 metais baikerių žygiu buvo paminėtas Kaišiadorių vyskupijos 80-metis, o kelionės pradžia taip pat buvo Molėtai. Tąsyk buvo keliaujama ne pavasarį, o vasarą.
Šįkart Kaišiadoryse baikeriai užtruko ilgiausiai. 1926 metais įkurta Kaišiadorių vyskupija šiemet švenčia garbingą jubiliejų. Per 90 gyvavimo metų vyskupijos ribos beveik nepasikeitė.
120 tūkstančių tikinčiųjų turinti Kaišiadorių vyskupija yra mažiausia iš septynių Lietuvoje esančių vyskupijų. Joje yra 68 parapijos, tarnauja 56 kunigai.
Kaišiadorių vyskupijoje subrendo ne vienas drąsus dvasininkas. Pavyzdžiui, arkivyskupas Teofilis Matulionis (1873-1962) dėl tikėjimo triskart buvo atsidūręs kalėjime, kur praleido 16 metų.
Kai T.Matulionis nuvyko į Vatikaną, popiežius jam pasakė: „Tu esi kankinys“. Atsiklaupęs popiežius paprašė, kad T.Matulionis jį palaimintų. Vatikano istorijoje tai buvo ypatingas atvejis, kad popiežius atsiklauptų prieš arkivyskupą iš Lietuvos.
„Mes tikime, kad T.Matulionis, kurio palaikai ilsisi Kaišiadorių katedroje, greitai bus paskelbtas šventuoju“, – pasakojo Molėtų dekanas monsinjoras K.Kazlauskas.
Kitas iš Kaišiadorių kilęs vyskupas, vėliau tapęs kardinolu, buvo Vincentas Sladkevičius (1920-2000).
Pasimeldę Kaišiadorių katedroje, baikeriai užsuko į netoliese esančius Žaslius – kardinolo V.Sladkevičiaus tėviškę, kurioje įkurtas vienuolynas.
Molėtų klebonui K.Kazlauskui ši vieta labai brangi, nes kardinolas V.Sladkevičius jį įšventino į kunigus.
Motociklai vilioja ir moteris
Baikeriams žygis nebuvo nuobodus. Jis sudomino taip pat moteris, vairuojančias motociklus. Viena jų – iš Kauno atvykusi medikė Agnė Ruminaitė, kurią pravardžiuoja Ristūne, jau ketvirtą sezoną keliauja motociklu.
Įsigijusi teises vairuoti motociklą, mergina dar metus įkalbinėjo savo tėvus nupirkti jai motociklą.
„Ne visi tėvai būna patenkinti, kai jų sūnus važinėja motociklu, o jei tai daro dukra, tėvai eina iš proto. Kai būnu žygyje, turiu dažnai jiems paskambinti telefonu ir nuraminti“, – prisipažino kaunietė.
Patirta avarija neprivertė išsižadėti kelionių
Motociklas ne tik patogi susisiekimo priemonė. Pomėgis keliauti motociklu teikia daug įspūdžių.
Žygio sumanytojas kunigas E.Kazlauskas tikino, kad šįkart apsiniaukęs dangus ir gaivus vėjas nebuvo kliūtis keliauti. Motociklą „Kawasaki“ vairuojantis dvasininkas mėgsta leistis ne tik asfaltuotais keliais, bet ir miško laukymėmis, proskynomis, kur sunku įžiūrėti net taką.
Nors šis būdas keliauti kur kas pavojingesnis, bet tik kartą kunigas susižeidė. Dėl patirtos avarijos jam skilo pėdos kaulas, todėl teko nešioti įtvarą. Tačiau dėl to dvasininkas neišsižadėjo savo plieninio žirgo.
Kai kunigas E.Kazlauskas tarnavo Molėtų bažnyčioje, jis dažnai per laukus vykdavo į netoliese esančią Videniškių bažnyčią. Nors šis kelias būdavo ilgesnis, bet kur kas malonesnis ir įdomesnis nei važiavimas plentu.
„Dvasininkams taip pat reikia įspūdžių. Būti kartu su baikeriais didelė garbė. Jei manęs kas nors po žygio teiraujasi, kiek žmonių dalyvavo, atsakau: „Trūko tik tavęs“, – juokavo kunigas E.Kazlauskas, kurio giminėje net trys kunigai Kazlauskai.
