Šeštadienį iki pavakario skalbęs šį kurortą lietus nebuvo gailestingas. Į gėlynais apsodintą Birštoną neplūdo minios turistų, nors kavinių savininkai buvo pasiruošę sočiai pamaitinti kiekvieną lankytoją.
Birštono legenda tapęs dainininkas Aleksas Lemanas apgailestavo, kad neturėjo laiko apsilankyti mugėje. Jis ruošėsi privačiam koncertui, kur jo pasirodymas turėjo tapti staigmena aštuoniasdešimtmetį švenčiančiai vienai moteriai. Į dainininką kreipėsi pagalbos JAV gyvenančios moters anūkės, kurios koncertą pavadino „Gyvas Lemanas – gyvai močiutei“.
Neseniai išsiskyręs ir įsimylėjęs dvidešimtmetų jaunesnę draugę A.Lemanas tikino, kad jo karjera pasiekė kulminaciją, persikėlus gyventi į Birštoną. Mėgstantis lankytis įvairiose mugėse dainininkas apgailestavo, kad šįkart dėl darbo nematys kurorto šventės.
Mugėje – kalnai maisto
Poilsiautojai neskubėjo Birštone tuštinti piniginių. Tautodailininkų ir amatininkų mugėje labiausiai buvo perkami graviruoti moteriškais ir vyriškais vardais arbatiniai šaukšteliai, kainavę po 8 eurus, taip pat porceliano puodeliai.
Čia buvo galima paskanauti ir nusipirkti giros, vaistažolių arbatos, kaimiškos duonos, mielinių bandelių, totoriškojo pyrago, rūkytų dešrų, kumpių, varškės sūrių, medaus keksų.
Didesnė pirkėjų eilė buvo nusidriekusi prie šviežių braškių, kurias į Birštoną atvežė vienas ūkininkas iš Prienų, kilogramas lietuviškų braškių kainavo 5 eurus.
Pritrūko vasariškos šilumos
Prieš 170 metų įkurtas Birštono kurortas įtrauktas į daugelį maršrutų, kurie driekiasi per Lietuvą. Kurorto šventės proga buvo laukiama ir užsieniečių.
Bet vos 12 laipsnių rodantis termometro stulpelis nė iš tolo nepriminė vasaros sezono pradžios.
Parkai, Nemuno krantinė, kuriai neseniai suteiktas prieš ketverius metus buvusio ilgamečio Birštono mero Antano Serafino Zenkevičiaus vardas, net Vytauto kalnas, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama, dėl lietaus buvo ištuštėję. Vienišos stūksojo skulptūros, lietus prausė suolelius.
Atvykus vidurdienį keliems turistų autobusams iš Latvijos ir Estijos, apsimiegoję svečiai nenoriai lipo lauk. Jiems nepaliko didelio įspūdžio nei Kneipo parkas, kuriame įrengtas takas vaikščioti basomis, net pernai duris atvėrusi Birutės vila, kur buvo galima pasiklausyti jūros ošimo ir pakvėpuoti druskingo vandens garais.
Dėl lietus buvo ištuštėjusi ir knygų alėja. Leidinius apie mediciną, sveiką gyvenimo būdą pardavėjams teko dangstyti plastikine plėvele, nedaug lankytojų domėjosi meno galerijų siūlomais paveikslais ir papuošalais.
Nemuno vandenį drumstė sportininkai
Tačiau ištikimi Birštono kurorto gerbėjai nepraleido progos pasigrožėti kvapą gniaužiančiais triukais. Kai prie Vasaros estrados prasidėjo Lietuvos vandens motociklų čempionatas Birštono taurei laimėti, šį kurortą sudrebino kurtinantys garsai.
Atlikdami Nemune sudėtingus pratimus, sportininkai negailėjo jėgų, varžybų įkarštyje kilo milžiniški vandens fontanai, apliedami vandens motociklininkus nuo galvos iki kojų.
Šis čempionatas buvo skirtas paminėti Pasaulinę sveikatingumo dieną. Apie tai, kad sveika siela gali būti tik sveikame kūne, priminė ir atvirų durų diena „Eglės“ sanatorijoje, taip pat kineziterapijos renginys, vykęs „Versmės“ sanatorijoje.
Skanauti mineralinį vandenį nieko nekainuoja
Naują procedūrą „Švelnumas“, kuri skirta žmonėms, kenčiantiems nuo sąnarių ligų, galėjo nemokamai išbandyti ir kurorto svečiai, apsilankę „Tulpės“ sanatorijos gydykloje.
Tai – purvo terapija rankoms, kuri gerina kraujotaką ir maitina sudiržusią odą. Labiausiai grožio procedūra domėjosi dailiosios lyties atstovės, kurios iš anksto buvo užsiregistravusios.
Prastas oras neatbaidė ir radijo mėgėjų – trumpabangininkų. Juos buvo galima atpažinti iš iškeltų Nemuno pakrantėje antenų, be kurių neįmanomos nė vienos varžybos.
Iš Kauno į šias varžybas atvykęs teisėjauti Romualdas Varnas prisipažino, kad geriausias suvenyras, kurį grįždamas namo pasiima su savimi, tai – mineralinis vanduo, kurio prisipila iš geltonosios biuvetės.
„Per dieną išgeriu apie pusę stiklinės mineralinio vandens. Man nepatinka vanduo iš čiaupo, nes jis būna negyvas, išvalytas cheminėmis medžiagomis. O šis vanduo yra gyvas“, – tikino R.Varnas.
Geltonoji biuvetė priklauso „Tulpės“ sanatorijai. Kadaise mineralinio vandens „Vytauto“ šaltinis buvo kitoje vietoje, tačiau statant Kauno hidroelektinę ši vieta buvo užlieta Nemuno, o vietoje jos atrastas panašios cheminės sudėties šaltinis, kurio vandens galima paragauti tik geltonojoje biuvetėje.
Sutikti Birštone poilsiautojai prisipažino, kad labiausiai ilgisi giedro dangaus, nes į šventę pakviesta ne viena folkloro grupė, kaimo kapelija ir liaudiškų šokių kolektyvas.
Sinoptikų pažadas, kad lietus nesugriaus vandens, muzikos ir pramogų fiestos, buvo svarbus ir grupėms „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Old City Band“ taip pat kompozitoriui, dainų atlikėjui Linui Adomaičiui.
Vidurnaktį Birštono dangus turėtų sutviskėti nuo fejerverkų ir lazerių.
