Buvau pratęs žiūrėti labai iš aukšto į elitinius sporto klubus, na, žinote, tuos – su baltais rankšluosčiais. Gal todėl, kad daugelis jų nebuvo iš esmės labai sportiniai klubai, gal daugiau pasirodymo poligonai, skirti žmonėms, kurie žymiai labiau desperatiški už mane, spoksoti į kitus žmonės, kurie yra žymiai gražesni už mane. Man tai nebuvo aktualu: aš garsus ir žinomas, todėl aš turiu daug draugų ir gerbėjų, man sporto klubuose pasirodyti nereikia.
Užtat turėjau savo asmeninį pasipūtimą ir pasigyrimą: užtat aš visada dirbu su asmeniniu treneriu, kuris net iš neprestižinio klubo išspaudžia kosminį efektą, ir išleidžiu tiek pinigų per mėnesį, kad jūs man tikrai įspūdžio nepadarysite tuo, kiek jūs mokate už savo sporto klubą, pfff. Kad ir kiek jūs bemokėtumėte.
Dabar atėjo toks laikas, kai man reikia ne tik geriausio patarimo (su savo treneriu aš būsiu visur, net kai ateis mano valanda ir žengsiu į dangų, jis mane treniruos dausose, nes ir angelams reikia fizinio aktuvumo), bet ir šiaip aukščiausio lygio. Auksinių rankenų nereikia, bet kiti gražūs dalykai man nepakenks.
Jau laukiate, kur yra naujasis klubas, apie kurį dabar pranešiu? Gerai.
Adresas, greičiausiai, jums daug nepasakys (Bieliūnų gatvę žino nebent aplinkiniai gyventojai ir biurų darbuotojai), aš tik pasakysiu, kad Fitus – tikriausiai, nuo angliško žodžio „fit“, kuris reiškia tiesiog gerai užsisportavusį – yra prie Ukmergės gatvės, kitapus BIG'o prekybos centro, prie to naujo raudono Rimi, kur dar yra ir Assorti su brangiausiu ir geriausiu Lietuvos maistu ir gražiausiais atvažiuojančiais ir čia pastatomais automobiliais.
Raukotės: tai kaip čia toli, kiek laiko reikės važiuoti? Nuo Tauro kalno, kurio papėdėje gyvenu, iki Fitus'o atvažiavau šeštadienį, kai eismas nedidelis, per šešias (6) minutes (nes Geležiniu Vilku, paskui – Ukmergės gatve), manau, darbo dieną vidurkis būtų penkiolika. Nežinau, kaip jums, bet man, jei per penkiolika minučių nuvažiuoju, viskas gerai. Bet kuriame prekybos centre kartais praleidi net ilgiau, ieškodamas vietos automobiliui, jeigu ką. Jei netikite, kad galima taip lengvai į sporto klubą važinėti, tada pažiūrėkite, kiek žmonių atvyksta iš miesto centro, sakykim, į Ozo prekybos centrą. Ką aš čia įrodinėsiu, pabandykite patys.
Kai netrukus, be to, pastatys aplinkkelį, jis nuo to išvažiavimo apskritai bus už minutės kelio. Ta prasme, už 60 sekundžių.
Taigi žiūrėkite dabar. Jūs manote, kad čia šiaip vienas iš daugelio vidutinių sporto klubų, kurie atsidarinėja Vilniuje tokiu pat greičiu, kaip tinklinės kavinės? Aš irgi taip pat maniau, kol nepamačiau.
Pasirodė viskas kitaip. Paprastame pastate su puikiais vaizdais pro langus (iš baseino tai visokie medžiai žaliuojantys matosi, kaip gamtoje viskas, nepagalvotum, kad vis dar Vilnius) yra keli tūkstančiai kvadratinių metrų nestabdomos, brutalios prabangos.
Žinote, koks jausmas? Maždaug viską paprojektavo, kaip reikia, kad nieko nestigtų, ir tada, kai jau nieko nestigo, padaugino iš dviejų, na, kad maža nepasirodytų. Arba iš trijų. Čia tikras Lietuvos amerikietiškumas, apie kurį esu tiek daug rašęs: kai žmogus kažką daro, lygiuodamasis ne į vidurkį, bet siekdamas padaryti taip, kad būtų geriausia.
Aš galėčiau vardinti, bet ar reikia? Tikriausiai nereikia, bet norisi. Nes čia tik keli dalykai, kuriuos aš pats pamačiau. Spintelių dydis persirengimo kambaryje. Išieškoto atspalvio siūlės tarp sienų plytelių. Akių nevarginantys šviestuvai, kurie iš tolo atrodo, kaip mokykliniai, o iš arčiau pažiūrėjus, supranti, kad tik taip atrodo. Lubos aerobikos salėje tokios, kad muzika tinkamai skambėtų, neaidėtų ir neprapultų. Dvidešimt penkių metrų baseino takelių olimpinis plotis, du su puse metro (juk nebūtina, juk čia ne plaukimo profesionalai turbūt treniruosis, bet padaryta taip, kad galėtų, jei norėtų, treniruotis ir jie). Ir taip viskas.
Naujausios kartos treniruokliai, su dar niekur nematyta funkcija (ta prasme, man nematyta) – simuliuota realybė apie tikrus pasirinktus miestus pasaulio miestus ekrane priešais tave. Galima važiuoti per miestą ar miestelį ar kokį Prancūzijos kaimą, ir jausti tikrą reljefą, kurį tuo metu matai ekrane: į kalną sunkiau, nuo kalno lengviau. Ir aplinkui vis nauji namai, automobiliai pastatyti ant šaligatvio, parduotuvės ir viešbučiais. Nors aš pats esu sunkumų kilnojimo šalininkas (širdies treniruotę pasidarau pats vaikščiodamas po miestą), bet su tokiais dalykais galėsiu pats pradėti minti dviratį ar bėgioti takeliu, nes čia yra nerealu. Atsimenu, kai kažkada, jaunesnis būdamas ruošiausi pirmą kartą skristi į Kaliforniją ir norėjau pasižiūrėti, kaip nuo Los Andželo oro uosto nuvažiavus į Mohavių dykumą, atsidariau iš anksto Google Earth ir tuo keliu pirmiausiai pravažiavau simuliuotoje realybėje, o jau paskui nuvykęs ten jaučiausi kaip namie. Tai čia panašiai.
Kalbant apie sunkumų kilnojimą ir treniruoklius, čia yra absoliučiai viskas, ko reikia, ir dar daugiau. Padaryta taip ir tiek, kad niekam nieko nestigtų, ir kad niekas nelauktų eilėje prie savo šlaunų ar blauzdos pratimo. Aš dar paklausiu Andriaus Pauliukevičiaus, ką jis galvoja apie kiekvieną treniruoklį, bet tai mums užims ilgą laiką, nes čia visko labai daug. Labai, labai daug. Be galo daug. Sako, parinkti specialistų, ir specialistų dabar akivaizdžiai prižiūrimi.
Čia tas nuolatinis Amerikos jausmas – visko daug, viskas erdvu, ir balti rankšluosčiai, ir erdvūs dušai, ir dušų daug, kad visiems užtektų. Be to, kaip tikrai gerbiamuose sporto klubuose, yra vokiška tvarka: kiekvienam svarmeniui savo vieta, su skaičiukais, spalvomis, ir be jokių abejonių. Viskas ten, kur turi būti. Taip, kaip turi būti.
Klausiu: kada darbo vietoje būna salės treneris? „Visą laiką būna“, sako. Kiek salė dirba, tiek ir būna. Salės treneris yra reikalingas treniruoklių salei, kaip vaikams, besimokantiems plaukti, reikalingas plaukimo treneris, tik kažkodėl apie plaukimo trenerį paprastai niekas abejonių neturi, niekur ir niekada, o kituose sporto klubuose labai dažnai salės treneris (a) nebūna, nors turėtų būti (b) pusryčiauja, (c) rūko lauke, o jei sėdi prie savo staliuko, tai prekiauja automobiliais autopliuse. Nevisad tai būna, bet visus tuos variantus esu matęs. Čia, Fituse, salės treneris yra visada.
Kalbant apie vaikų plaukimo trenerius, tai palaukite, tuoj prasidės mokslo metai, ir visi pradės vežti čia savo mažamečius besimokančius plaukti, ankstyvojo popiečio valandomis, kai pumpuojančių geležis labai nedaug. Čia bus pusė Vilniaus sportinės gyvybės. Arba du trečdaliai. Žiūrėjau, kaip treniruoja: mano laikais treneris vaikščiodavo su švilpuku baseino kraštu. Čia jis šoka į vandenį ir, jei reikia, būna vandenyje šalia vaikų.
Bet vanduo, suprantate, ne tik vaikams. Dvi labai erdvios pirtys (sauna ir garinė), dvi didelės sūkurinės vonios, ir greta to 25 metrų baseino, kurį jau minėjau, dar vienas pramoginis baseinas su visokiais sūkuriukais ir burbuliukais.
Dar man rodė restoraną (nedidelis, 28 vienos, pats suskaičiavau) – bet čia ne man reikia rodyti, čia reikia, kad pažiūrėtų profesionalūs sportininkai, nes valgiaraštis toks, kokį labai pagirtų treneriai: vištiena, kalakutiena, žuvis, daržovės, sveiki pusryčiai. Ir, sako, galima užsisakyti tiksliai tą valandą, kai išeinate iš treniruotės, tai paruoš, ką tik norėsite, na, ir dar kokteilį baltyminį suplaks, jei iš namų nespėjote atsinešti. Čia valgymas ne romantiškai vakarienei, čia valgymas toks, kuris po treniruotės.
Man čia yra du rūpesčiai. Pirmasis – kainos nėra didelės už tokį klubą, kokį čia pamačiau. Tikrai nedidelės. Ir tai yra priežastis kitai problemai: o kas bus, jeigu pradės eiti žmonės miniomis? Bus eilės. Jie turi ir į šitai atsakymą: sako, narių bus tiek, kiek klubas galės patogiai pakelti ir tik tiek, kad vieni nariai netrukdytų kitiems. Tai tikro klubo jausmas: tik nariai, ir ne per daug. Man tai skamba puikiai, norėsiu tai pamatyti.
Žinote, kada bus smagiausia? Po kelių mėnesių šitas sporto klubas bus visiems sostinėje žinomas ir žmonės net neturės supratimo, kaip galėjo būti, kad kažkada tai galėjo būti naujiena, ir šis mano straipsnis bus skaitomas, kaip praėjusios vakarykštės naujienos apie moderniausią elitinį sporto klubą šiaurės Vilniui ir visai sostinei – apie kažką, kas visiems savaime suprantama. Kažkada niekas nežinojo, kas yra ir kam reikia Forum Palace prie Neries, kažkada Kareivių gatvės Impulsas buvo naujiena, ir kažkada žmonės pirmą kartą sužinodavo (dar ir dabar sužino) apie IDW Esperanza Resort už Trakų. Taip, čia tas lygis.
Ir taip, geresnio, prabangesnio, erdvesnio sporto klubo šiandien Vilniuje nėra ir dar ilgai nebus. Tai naujas šalies sporto klubų etalonas.
Fitus, Bieliūnų g. 1, Vilnius (prie Ukmergės gatvės, kitapus PC BIG, prie naujojo Rimi). Tel. +370 689 21292. www.fitus.lt
