Vieni protingiausių pasaulio šunų – didieji pudeliai skinasi kelią į žinomų žmonių širdis.

Sentimentus pudeliams virtuvės šefas, kulinarinių knygų autorius Alfas Ivanauskas jaučia dar nuo vaikystės – būdamas maždaug dešimties metų jis augino mažesnį pudelį.

Tai, kad šios veislės šunys nesišeria, kad yra garbanoti ir vieni protingiausių, lėmė ir jo, jau suaugusio žmogaus, sprendimą į namus įsileisti augintinį – pirmiausia didįjį pudelį Harį, o kiek vėliau – ir tos pačios veislės Edį.

„Norėjau, kad Haris, kuriam treji metai, būtų kuo laimingesnis, kad jaustųsi turintis ne tik mano kompaniją, todėl atsirado ir antrasis pudelis. Dvejų metų Edis – bene geriausias mano sprendimas. Šunys visąlaik kartu, jiems smagu dviese, o man nereikia nuolat jiems skirti dėmesio.

[[ge:lrytas:lrytas:35980427]]

Tai aktualu ir keliaujant. Šunys puikiai jaučiasi paliekami pas draugus ar šunų viešbutyje – jie nepatiria streso, nes yra abu. Jiedu – kaip kumštis: jei vienas išeina, sakykime, pas veterinarą, kitas jau neramus. Tad mūsų atveju du – daug geriau nei vienas“, – pasakojo Alfas.

Nors šunys – lyg broliai, jų charakteriai skiriasi. Haris jautresnis, paklusnus ir diplomatiškas, o Edis – atsipalaidavęs padauža, būdamas jauniausias, apgudrauja visus.

[[ge:lrytas:lrytas:637348]][[ge:lrytas:lrytas:12433805]][[ge:lrytas:lrytas:35848616]]

Maistą augintiniai ėda ir mėgsta panašų – abiem patinka arkliena ir žvėriena, ėda ir žuvį, uogas, vaisius, daržoves, kai kurias prieskonines daržoves. Vištienai, kalakutienai ir jautienai abu yra alergiški.

Augintiniai su šeimininku leidžiasi į keliones – automobiliu, traukiniu ar lėktuvu. Tais atvejais, kai pasiimti šunų į kelionę negali, A.Ivanauskas be jokios graužaties juos palieka šunų viešbutyje – juk čia jie turi ne tik vienas kito kompaniją, bet ir puikiai atostogauja – gali maudytis baseine, eina į žygius miškuose, jiems siūlomos įvairios pramogos, net veikia kirpykla.

„Mielai palieku šunis ir bičiuliams, tačiau čia jau sudėtingesnė išeitis. Mat kol turėjau vieną Harį, visi mielai jo laukė, norėjo pagloboti, prižiūrėti ir vedžioti. Tačiau atsiradus ir Edžiui tokių pasiūlymų sulaukiu vis rečiau.

Suprantu, kad imtis dviejų didelių šunų priežiūros yra sudėtinga, – dviguba ir atsakomybė, ir rūpestis. Ką jau kalbėti apie tai, kad ne visi gali juos abu nulaikyti ant pavadžio, – jie stiprūs šunys“, – pasakojo A.Ivanauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:36019877]]

Haris ir Edis sutaria su kitais šunimis, bet puikiai jaučiasi ir būdami vieni. Jie niekada nebūna agresyvūs, tačiau šeimininkas atidžiau juos prižiūri, kai šalia yra mažų vaikų, – šunys juos gali užgauti tarsi netyčia, dėl savo dydžio ir noro žaisti.

Kartais augintiniai laiką leidžia šunų stovykloje – čia jiedu gyvena 10 dienų ir laikosi gana griežtos dienotvarkės, mokosi paklusnumo, papildomų komandų.

„Vis dėlto man nepatinka, kai šuo elgiasi kaip kareivis ir be jokių ožiukų paklusniai vykdo komandas. Man smagu, kai šuo turi charakterį, nuomonę ir tuos savo velniukus kartais demonstruoja. Kita vertus, mokėjimas ir žinojimas, kaip elgtis, sakykime, restorane, viešosiose vietose, – puikus dresavimo rezultatas.

Šunis įpratinau prie savo dienotvarkės. Jie keliasi tada, kai keliuosi aš, bet jei noriu pamiegoti ilgiau – miega ir jie“, – sakė pašnekovas.

[[ge:lrytas:lrytas:36019902]]

Šunys Alfą ne tik išmokė disciplinos, bet ir privertė daugiau laiko praleisti lauke – per dieną jie vaikštinėja mažiausiai dvi valandas. Jei ne augintiniai, įsitikinęs virtuvės šefas, tas valandas jis leistų prie kompiuterio ar tiesiog namuose. Taip A.Ivanauskas ne tik pravėdina galvą, bet ir nueina kur kas daugiau žingsnių, kvėpuoja grynu oru.

Didelių nuostolių augintiniai šeimininkui nėra pridarę. Tiesa, kartą Edis sugraužė ne vietoje padėtas šeimininko dantų kapas. Be to, kartą augintiniai iki soties prisiėdė svečiams kepto didelio gabalo mėsos – užteko Alfui palikti patiekalą be priežiūros kiek pravėsti... Haris yra sušlamštęs ir vos pradarytoje karšto oro gruzdintuvėje paliktus vištienos gabaliukus.

„Vis dėlto man tai – menkniekiai, mažos šunų išdaigos, su kuriomis tiesiog smagiau ir su daugiau juoko gyvenu! Tačiau reikia suprasti, jog šiais laikais augindami du šunis turime suvokti, kad tai – didžiulis ir finansinis, ir atsakomybės, ir laiko įsipareigojimas. Ką jau kalbėti apie maistą, veterinaro ar šunų kirpėjo paslaugas, kitas neplanuotas išlaidas.

Šių šunų skrandis – jautrus. Jie nemėgsta, jiems nevirškina, jie alergiški – tokią kraitelę atsineša šie šunys, tad jų maistą turiu kruopščiai parinkti.

[[ge:lrytas:lrytas:36019901]]

Susidūręs su tokiais iššūkiais, ieškodamas atsakymų į sau kylančius klausimus sukūriau ir pirmą pasaulyje knygą apie šunų mitybą, apie maisto ingredientus. Neseniai dienos šviesą išvydusią knygą dedikavau Hariui ir Edžiui“, – pasakojo Alfas.

Savo šunis į kirpyklą Alfas veda maždaug kas du mėnesius, kasdien juos šukuoja. Jo augintiniai turėjo visokių šukuosenų – ir net 5 cm siekiančius gaurus, ir visai trumpas šukuosenas.

„Dabar kerpu sportiškai, kad plaukai jiems netrukdytų, abu kaip maži vaikai mėgsta šokinėti į vandenį, maudytis. Jei kailis būtų ilgas, jo nebūtų įmanoma iššukuoti, labai veltųsi.

Beje, šių šunų kailis bėgant laikui gali labai stipriai keistis. Štai Hario spalva, kai jis buvo mažiukas, buvo ugninė, tačiau dabar šuo – šviesiai rudas, beveik blondinas. Edis buvo tamsiai šokoladinis, dabar – su pilku atspalviu“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:36019897]]

Nauja žinomo virtuvės šefo patirtis – Hario mokymas ieškoti trumų. Tokie mokymai vyksta Italijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje.

„Mokytis ne su svetimu, o su savo šunimi – nepakartojamas nuotykis! Trumų medžioklės mokymasis prasidėjo privačiomis savaitgalio pamokomis, gausybe „namų darbų“ ir savarankiško mokymosi.

Pirma, šuo ir jo šeimininkas turi būti tikra komanda, kitu atveju trumų medžioklė neįmanoma. Šuo išmoksta ieškoti trumų, bet ir šeimininkui reikia būti pastabiam, imliam, stebėti aplinką. Tai labai geras užsiėmimas, jo metu kuriamas ryšys, auga pasitikėjimas vienas kitu. Džiaugiuosi, kad tokiu būdu su Hariu galime kartu praleisti daug laiko ir mokytis abiem patinkančių dalykų.

Šuo gali būti ančių, sprogmenų ieškotojas, bet maniškis – trumų medžiotojas. Aš labai mėgstu kulinarinius iššūkius, jie patinka ir Hariui – pamokose jam sekasi puikiai“, – pasakojo Alfas.

Kartu su pudeliais trumų ieškantis kulinaras A. Ivanauskas: „Nepakartojamas nuotykis“