Viena paprasčiausių priemonių stresui valdyti – fizinė veikla. Bet ar susimąstėte, kaip nutinka, kad darbovietėje ar namuose patirtą stresą malšiname dar vienu stresu – sportu?

Mūsų nervų sistema veikia dviem režimais: parasimpatinės ir simpatinės nervų sistemos. Simpatinė sistema suaktyvėja, kai patiriame stresą, tai yra kai organizmui kyla grėsmė.

Ši būsena dar vadinama „kovok arba bėk“. Tuo metu smegenys siunčia signalus širdžiai, kraujagyslėms, plaučiams – širdis pradeda plakti greičiau, kvėpavimas pagreitėja, kraujagyslės raumenyse išsiplečia, kad jie gautų daugiau deguonies ir būtų pasiruošę bėgti arba kovoti.

Tačiau šiais laikais mums nebereikia gintis nuo plėšrūnų ar medžioti laukinių gyvūnų, kaip tai darė mūsų protėviai. Dabar stresą kelia visai kiti pavojai, pavyzdžiui, darbe spaudžiantys terminai.

[[ge:lrytas:lrytas:36265469]]

Užuot bėgę ar kovoję, liekame sėdėti priešais kompiuterį ar diskutuoti su viršininku. Dėl to simpatinė sistema lieka įjungta per ilgai, o stresas pereina į lėtinę būseną.

Vis dėlto fizinis judėjimas padeda smegenims suprasti, kad kovojome, – kūnas išnaudojo savo pasiruošimą ir dabar gali pereiti į raminančią parasimpatinės sistemos būseną, dar vadinamą „virškink ir miegok“.

[[ge:lrytas:lrytas:32113180]][[ge:lrytas:lrytas:35244318]][[ge:lrytas:lrytas:35698375]]

Šios būsenos metu kvėpavimas ir širdies ritmas sulėtėja, suaktyvėja kraujotaka žarnyne, o mes pagaliau jaučiamės atsipalaidavę ir galime visiškai atsigauti.

Fizinis aktyvumas skatina ir laimės hormonų – endorfinų, serotonino, dopamino, oksitocino – išsiskyrimą.

Skirtingos sporto rūšys suaktyvina skirtingus hormonus: endorfinai pasireiškia po intensyvaus aerobinio krūvio („bėgiko euforija“), serotoninas – po lengvesnės veiklos, o oksitocinas – užsiimant komandiniu sportu ar sportuojant su draugais.

Dėl šios priežasties verta keisti sporto rūšis – kiekviena iš jų teikia skirtingos naudos. Be to, sportas veikia ir kaip meditacija. Jis nukreipia dėmesį nuo stresorių į judesius, kuriuos galime kontroliuoti.

[[ge:lrytas:lrytas:36235644]]

Šis minčių perkėlimas ypač stiprus ekstremaliame sporte, tačiau jei nemėgstate rizikuoti, puikiai tiks ir naujų, dar neišbandytų sporto šakų mokymasis.

Nesvarbu, ką pasirinksite, svarbiausia, kad sportas atitiktų jūsų poreikius. Vienintelė rekomendacija – nesportuoti ryte tuščiu skrandžiu, nes tuo metu streso hormono kortizolio lygis jau yra natūraliai pakilęs. Derindami badavimą ir fizinį krūvį galite pernelyg padidinti kortizolio lygį.

Jeigu jaučiate, kad kortizolio lygis nuolat aukštas, tai gali pasireikšti staigiais svorio pokyčiais, veido bėrimu, virškinimo sutrikimais ar miego problemomis, ypač jei prabundate naktį ir negalite užmigti.

Nuolatinis nuovargis net po poilsio taip pat rodo, kad simpatinė sistema per daug aktyvi. Specialistai gali tai pastebėti iš kvėpavimo pobūdžio, vyzdžių reakcijos į šviesą ar net veido asimetrijos.

Taip pat vertinamas raumenų tonusas, ypač viršutinės trapecijos ir klubinio juosmens srityse. Šių raumenų atpalaidavimas pagerina emocinę būklę, todėl dalinuosi pratimais, kurie gali padėti atsipalaiduoti ir pasijusti geriau.

Atskleidė, kas gali padėti suvaldyti stresą: kineziterapiautės patarimai daro stebuklus