Elsa Schiaparelli – viena žymiausių praėjusio amžiaus dizainerių. Ir dabar jos darbai įkvepia daugybę kūrėjų, bet ar galėtų būti kitaip? Atrodo, kad prieš šimtą metų žmonės jautėsi panašiai kaip ir šiandien.

Moteris gimė 1890-aisiais Romoje aristokratų šeimoje. Kūrėjos motina Maria Luisa de Dominicis kilusi iš kilmingos neapoliečių giminės, o tėvas Celestino Schiaparelli buvo mokslininkas, jo specializacija – Artimųjų Rytų kalbos. Dėdė garsus astronomas Giovanni Schiaparelli tyrinėjo Marso planetą.

Pažvelgus į Elsos biografiją nesunku atspėti, kodėl ji taip mėgo keliones. Vis dėlto aišku ir tai, kad savo šeimoje ji buvo tarsi juoda avis. Dar vaikystėje menininkė mėgo išdykauti. Kartą ji supyko, kad kartu su tėvais negalėjo dalyvauti vakarienėje, tad po stalu, skirtu svečiams, atidarė stiklainį su blusomis.

Nuo jaunų dienų ji kūrė poeziją, vėliau studijavo filosofiją Romos universitete, kuriame susižavėjo ezoterinėmis idėjomis. E.Schiaparelli ėmus kurti romantiškas, aistringas, misticizmo persmelktas eiles, jos konservatyvi šeima liko šokiruota. Norėdami sudrausminti dukterį Elsos tėvai išsiuntė ją į vienuolyną, tačiau šis planas nuėjo perniek – drąsi ir kūrybinga moteris paskelbė bado streiką. Galiausiai Elsa iškeliavo namo.

[[ge:lrytas:lrytas:37300985]]

Siekdama išvengti tėvo spaudimo ištekėti už rusų aristokrato 1913 m. Elsa pasinaudojo galimybe ir išvyko į Londoną, kur susipažino su dažnai mistiku ir aiškiaregiu prisistatydavusiu lenkų ir šveicarų kilmės Wilhelmu de Wendtu. Pora susituokė ir išvyko į Jungtines Valstijas, kur Wilhelmas ir toliau užsiėmė aiškiaregystėmis.

1920 metais vyras buvo suimtas už sukčiavimą ir šnipinėjimą, panašiu metu Elsa pagimdė jųdviejų dukrą Marią Luisą. Šeiminis gyvenimas E.Schiaparelli nesusiklostė – Wilhelmas paliko ją ir dukterį, jiedu oficialiai išsiskyrė. Elsa daugiau niekada neištekėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:37065277]][[ge:lrytas:lrytas:37121951]][[ge:lrytas:lrytas:37065319]]

Naują gyvenimo puslapį kūrėja su dukterimi atvertė Paryžiuje. Tiesa, po Pirmojo pasaulinio karo Prancūzijos sostinė nebebuvo tokia pat kaip anksčiau. To meto moterys puošėsi laisvesniais, ne taip judesius varžančiais, lengvai krintančiais drabužiais, trumpų plaukų šukuosenomis, populiarėjo megztinės medžiagos – nebeliko perdėto puošnumo.

Europa atsistatinėjo, modernumo poreikis buvo juntamas ir kultūroje. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje Paryžiuje prasidėjo meninis siurrealizmo judėjimas, kurio atstovai griovė tradicijas, bandė perprasti žmogaus pasąmonę, tad jų darbuose vyravo sapnų, haliucinacijų tematika.

Pirmieji E.Schiaparelli metai Paryžiuje buvo sunkūs, ji nesulaukė turtingų giminių paramos. Didelį palaikymą išreiškė bičiuliai, ji sukosi menininkų, bohemos atstovų sluoksniuose. Pažintis su vienu garsiausių to laiko mados dizainerių Pauliu Poiret tapo lemtinga. Kūrėjas pastebėjo Elsos talentą ir padrąsino ją profesionaliai kurti drabužius.

Moteris užsimojo pristatyti megztų drabužių kolekciją. Draugo dėka ji susipažino su Paryžiuje gyvenančiais armėnų mezgėjais. 1927-aisiais pademonstruoti megztiniai, kurių dizaine panaudota optinė iliuzija – ant kaklo rišamas kaspinėlis, sulaukė didžiulės sėkmės, ypač Jungtinėse Valstijose. Po metų ji atidarė pirmąją parduotuvę, o po kelerių jau samdė 400 darbuotojų.

[[ge:lrytas:lrytas:37065278]]

1929 m. dizainerė pristatė pirmuosius kvepalus, kuriuos pavadino „S“. Šią raidę moteris ilgai siejo su paslaptingumu ir prietarais.

Didelę įtaką jos gyvenime turėjo ir pažintis su vienu garsiausių siurrealizmo atstovų dailininku Salvadoru Dali. E.Schiaparelli labai patiko trinti ribas tarp mados ir meno, net ir savo darbą ji vadino ne profesija, o menu. O S.Dali norėjo būti matomas ne tik piešiniuose.

Siurrealizmas madoje pasireiškė naudojant daiktus ir audinius netikėtuose kontekstuose, pasitelkiant neįprastas formas, medžiagas, raštus, spalvas, siluetus. Siurrealistai ypač mėgo eksperimentuoti su aksesuarais – rankinėmis ir skrybėlėmis. Pavyzdžiui, kone garsiausiu siurrealistiniu aksesuaru laikoma ketvirtajame dešimtmetyje sukurta apversto aukštakulnio batelio formos skrybėlė. Jos eskizą sukūrė S.Dali, o pavidalą skrybėlei suteikė E.Schiaparelli.

Drauge jiedu sukūrė daug įsimintinų darbų. Tarp jų – tais pačiais metais kaip ir garsioji skrybėlė pristatyta „Omaro“ suknelė. Ant ilgo rūbo matomas didžiulis omaras, prie jo spalvos priderintas suknelės diržas. Dar po metų pademonstruota tamsi „Griaučių“ suknia. Rūbą puošia dygsniavimu sukurti kaulų kontūrai.

Verta pažymėti, jog maištingus apdarus E.Schiaparelli kūrė ne tik dėl to, kad pasižymėjo drąsiu charakteriu. Kaip ir jos konkurentė Coco Chanel (teigiama, kad pastaroji ją vadino „italų menininke, kuri kuria drabužius“) bei vėliau ribas madoje laužysianti Vivienne Westwood, Elsa niekada nesimokė drabužių modeliavimo, todėl jai buvo lengviau nepaisyti mados pasaulyje įsigalėjusių taisyklių.

Savo kūryboje moteris dažnai pasitelkdavo įvairiausių pavidalų – gyvūnų, šachmatų figūrų sagas, ji viena pirmųjų, pradėjusių kūrybiškai naudoti užtrauktukus. Dizainerė itin mėgo ryškiai rožinį atspalvį, kurį vadino „šokiruojančia rausva“. Be to, ji pradėjo teminius kolekcijų pristatymus.

Karjeros piko metu ji puošė Holivudo žvaigždes, tokias kaip Marlene Dietrich bei Katharine Hepburn, ir, ironiška, Europos aristokratijos grietinėlę.

Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir E.Schiaparelli vėl išvyko į Jungtines Valstijas. Nors mados namai karo metu nebuvo uždaryti, už Atlanto ji daugiausia užsiėmė ne kūryba, o pagalba kariaujantiems.

[[ge:lrytas:lrytas:37065281]]

Kai sugrįžo į Paryžių, šis ir vėl buvo pasikeitęs. Išpopuliarėjo itin moteriškas stilius, kuris nebuvo artimas menininkės braižui.

1954-aisiais E.Schiaparelli mados namai paskelbė bankrotą, o karjerą dizainerė baigė sau būdingu stiliumi. Ji išleido autobiografinę knygą „Šokiruojantis gyvenimas“. „Gimiau provincijoje, bet gyvenau kaip klajoklis“, – knygoje rašė senatvę Tunise sutikusi legendinė kūrėja.

[[ge:lrytas:lrytas:37065280]]

1929 m. dizainerė pristatė pirmuosius kvepalus, kuriuos pavadino „S“. Šią raidę moteris ilgai siejo su paslaptingumu ir prietarais.

[[ge:lrytas:lrytas:37065282]]

Karjeros piko metu ji puošė Holivudo žvaigždes, tokias kaip Marlene Dietrich bei Katharine Hepburn, ir, ironiška, Europos aristokratijos grietinėlę.

Kai sugrįžo į Paryžių, šis ir vėl buvo pasikeitęs. Išpopuliarėjo itin moteriškas stilius, kuris nebuvo artimas menininkės braižui.

Parengė Rasa Sidabraitė

Vingiuota garsiosios Elsos Schiaparelli istorija: kas ta dizainerė, dėl kurios kūrinių alpsta visas pasaulis?