Dainininkė Augustė Vedrickaitė (39 m.)
Turiu kelis draugus, su kuriais visada stebime atrankas, o jei tuo metu nepavyksta būti kartu, bendraujame susirašinėdami transliacijos metu. Neretai aštriai komentuojame pasirodymus, kaip ir pridera visiems sofos komisijos atstovams, ir kiekvienas renkame savo favoritus.
Ant lapelio susirašome spėjimus, kas pateks į finalą ar kokią vietą jame užims, ir prieš paskelbiant rezultatus pasidaliname savo spėjimais, kad nebūtų sukčiaujama. Be to, būtinai sekame komiko Beno Lastausko įrašus apie „Eurovizijos“ dalyvius. Būna linksma.
Dainininkas Tomas Alenčikas-Lion Ceccah (33 m.)
Neturiu jokių didelių ritualų „Eurovizijai“ stebėti, bet ta savaitė, kai vyksta dainų konkurso pusfinaliai ir finalas, man yra itin šventiška. Per finalą dažniausiai susirenkame su draugais ir stebime šį dainų konkursą televizoriaus ekrane.
Laidų vedėja Asta Stašaitytė (54 m.)
„Euroviziją“ stengiuosi žiūrėti draugų būryje, prie užkandžiais nukrauto stalo, kad galėtume smaguriauti, komentuoti, juoktis, ginčytis, spėlioti, kaip kuriam atlikėjui seksis.
Įsimintiniausias „Eurovizijos“ finalo žiūrėjimas buvo maždaug prieš 20 metų, kai su laidos „Šeštadienio rytas“ komanda išvykome į Turkiją pasidžiaugti gerais TV sezono rezultatais. Artėjo „Eurovizijos“ vakaras, paprašėme viešbučio administracijos, kad mums sudarytų sąlygas stebėti tiesioginę jos transliaciją. O turkai juk svetingi žmonės.
Pastatė mums didelį ekraną prie baseino. Susirinko mūsų kolektyvas, smalsaudami pradėjo rinktis kiti viešbučio gyventojai. Mes pašokome „Kepurinę“, pavaišinome visus iš Lietuvos specialiai tam įvykiui atsivežtais skanėstais – dešryte, sūriu, šakočiu, papasakojome, koks nuostabus mūsų kraštas.
Mūsų suorganizuotas vakarėlis viešbutyje visiems padarė tokį įspūdį, kad po Lietuvos atstovų pasirodymo „Eurovizijoje“ nei viešbučio svečių iš įvairių šalių, nei vietinių darbuotojų nereikėjo ilgai raginti, kad visi balsuotų už „LT United“.
Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus (57 m.)
Turiu vieną ritualą – finalą visada žiūriu ir komentuoju dalyvių aprangą vienai žiniasklaidos priemonei. Šis ritualas trunka jau gal 20 metų. 2007-aisiais su grupe „4 Fun“ ir pats vykau į tuomet Helsinkyje vykusį dainų konkursą ir turėjau galimybę visą „Eurovizijos“ virtuvę pamatyti iš arti.